|
|
Baltų beržų pavėsy išgerkime sulos —
Pakelkime po taurę jaunų dienų kaitros.
Jaunystę atsiminę, ieškokim artumos
Ir siela, lyg kadaise, iš laimės uždainuos.
Jau šešiasdešimt metų žaliuoja šie beržai.
Takai seni užžėlę, nes Tu čia nebraidai.
Sugrįžk beržų pavėsin — ne vienas — su vaikais —
Atrasi — ką praradęs, nes čia kadais gimei.
Baltų beržų pavėsy lai paukščiai Tau čiulbės,
Primins gražiausią laiką iš Tavo praeities,
Suteikdami vien sielai nežemiškos vilties,
Kad taps auksiniais metai ir lyg beržai šlamės.
Tegu Tau rudeny auksiniam pulsuos gyvenimu krūtinė!
Puokštę iš sveikatos rožių dovanojam,
Glėbį meilės su laukų gėlėm,
Čiulbesį paukštelių su žaliausiu gojum —
Mes Jums linkime sėkmės!
Ką bedovanotume — menkai atrodo —
Jūsų dvasios turtai — tėviškės verti.
Keista, kad ne mes Jus, o tik Jūs mus guodžiat…
Ir nežinom, ar mes to verti?
Jums reiškiam padėką ir pagarbą didžiausią,
Ir linkim metų dar ilgų, gražių, šviesiausių!
Kai pusė amžiaus Tavo vieškeliuos sustojo,
Tu pastebėjai — baltoj karietoj laikas nuvežė metus…
Žvaigždėtas kelias buvusius vargus užklojo,
O laimė duonos kąsnį laužė su Tavim perpus.
Tai praeitis… ir liko tik žavus paveikslas —
Laimingi štai ant vieškelio plataus vaikai…
Ir panaši lyg dvynė laimės linki Tavo sesė,
Kuriai Tu motiniška šiluma buvai.
Tad būk laiminga, jauski mūsų glėbį,
Mes tokią norime Tave mylėti.
Kaip džiaugiamės galėdami pagerbti Jūsų Jubiliejų,
Ir mylim Jus už perneštas jau rūpesčių naštas.
Prabėgę sunkūs metai lieka neišdildomais šešėliais,
Kuriuos tarsi nusineša “nematomas kažkas”…
Svajojom jau seniai Jums pasakyti daug gražaus, svarbiausio.
Bet kaip mums suskaičiuot saulėlydžius, dienas, rytus,
Kada ragavot akmeninę druską duonele gardžiausia,
O sunkų “kryžių” nešėt už save ir už kitus?
Mes keliam ištvermės ir ryžto taurę
Ir siunčiame dangaus gyvybės saują!
Turtingas esat metų gausumu,
Garbingas esat tarp visų žmonių,
Ryžtingas būkit savo veržlumu,
Šlovingas būkit meilės dosnumu.
Nesusilygint niekam teisumu!
Nesuskaičiuoti kiekio artimų!
Nesulaikyti siekių ir darbų,
Nenusileidžiat niekam Jūs protu!
Už jūsų pavyzdį kaip reikia mums gyvent,
Gyvybės taurę leiskite pakelt.
Su Garbingu Jubiliejum leiskite pasveikint,
Palinkėti Jums sveikatos iš visos, visos širdies.
Ir gyvenimą pratęsti leiskite paskatint,
Mūsų žodžiais ir troškimais suteikiant vilties.
Su gražiausiu Jubiliejum leiskite pasveikint,
Palinkėt ilgiausių metų, laimės, džiaugsmo ir garbės.
Koks žmogus gyvenimą labiau galės išaukštint,
Negu tas, kuris sulaukė penkiasdešimties?
Su garbingu Jubiliejum — pusė amžiaus praeity…
“Penkiasdešimt” jau praėjo, tačiau “šimtas” dar toli…
Nuostabusis amžių amžiaus vidurys —
Apibendrinimas savo eros.
Įpusėjusi gyventi paslaptis…
Juk pusiaukelėj tikrai sustoti gera.
Apkabinsime Tave nepaprastai,
Palinkėsim Tau brandžiausio laiko —
Tęsis Jubiliejus dar ilgai, ilgai…
Kad Tau pusė amžiaus — patikės tik vaikas.
Todėl, kad Tu esi, mes džiaugiamės visi
Ir lai Tavoj širdy bus vien viltis šviesi.
Už devynių marių supasi vaikystė,
Už devynių jūrų vaikščioja jaunystė,
Už devynių mylių — meilę Tu radai,
Iš devynių laimių — gimė Tau vaikai.
Ilgas lemties kelias — nebenusakyt…
Dar lyg vakar gimėm — nebenumatyt,
Kaip tos dienos bėga — bėga lyg vanduo…
Pamatai, kad lieka viskas vien vaikuos.
Tad ar gali laimė būt didesnė?!
Tad ar gali būt gyvenimas gražesnis?!
Metai tegu sensta – Jūs nesenkit,
Audros tegu verkia – Jūs neverkit,
Vėtros tegu siaučia – Jūs mylėkit,
Svajos tegu grįžta, nusilenkia ir pasiduoda išsipildymui.
Tad linkim nepavargt gyvenimo kely,
Laimingi būkite džiaugsme, stiprūs liūdesy.
Eidami bendro gyvenimo keliu,
Turėkit atsargoj po gerą, švelnų žodį,
Kiekvienam prakalbintam ar jus prakalbinusiam.
Turėkit atsargoj skaidrų, šiltą šypsnį,
Liūdinčiam ir linksmam, pažįstamam ir nepažįstamam.
Turėkit atsargoj širdy tas įstabias šviesas,
Kurios nematomu tvarsčiu priglustų prie svetimų širdžių ir jas gydytų.
Tegul per gyvenimą su Jumis eina santarvė,
Pagarba vienas kitam, nuoširdumas ir gailestingumas.
Laimingi būkite bendruos keliuos
Nors ir per kalnus jie vingiuotų.
Nesižvalgykit atgalios – jei praeitis saldi.
O jei kuris paslys žemys – antrasis greit paduokit ranką,
Ir vėl pirmyn abu kartu. Žinokit – daug atleisti tenka.
Ištieskite rankas į saulę,
Paglostykite švelnią gėlę.
Ir eikit per pasaulį,
Ir skriskite per aukštą mėlį.
Uždekite žmonių Jus širdis,
Statykit tvirtą pilį.
Skambėkit tiems, kas girdi,
Mylėkit tuos, kas myli.
Eikite kartu per žemę.
Siaurais takeliais eikit kuo greičiau.
Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų,
Lašelį meilės gerkite pusiau.
Viską: meilę, kūdikio juoką,
Pirmą jo žingsnį ir šventinę duoną,
Tiek daug patyrę dienų nuostabių,
Braukiate ašarą laimės kartu.
Viską: nerimą, skausmą ir kančią,
Vargą, rūpesčius, bėdą, nelaimę,
Lyg sunkų kalną įveikę abu
Sėdit laimingi ir žvalūs kartu.
|
|
(+4)
Loading...
Gairės: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 3,011 | 
