|
Meilė jus karūnuoja, bet ji ir nukryžiuoja.
Ji jus augina, bet ir apgeni.
Ji pakyla iki jūsų viršūnių ir glamonėja švelniausias jūsų šakas, virpančias saulėje,
Bet ji nusileidžia ir iki jūsų šaknų žemėje ir išjudina jas.
Kaip javų pėdus ji surenka jus į save.
Ji kulia jus, kad apnuogintų.
Ji sijoja, kad nubyrėtų pelai.
Ji mala jus iki baltumo.
Ji minko jus, kol suminkštėjat.
O tada ji patiki jus savo šventajai ugniai,
Kad taptumėt šventąja duona šventajai Dievo puotai.
Visa tai patirsit iš meilės, idant pažintumėt savo širdies paslaptis,
O pažinę jas taptumėt Gyvenimo širdies dalimi.
Meilė, be savęs, nieko neduoda ir nieko nepaima.
Meilė nieko neturi ir nenori, kad ją kas savintųsi;
Nes meilei pakanka meilės.
(Ištrauka iš knygos „Pranašas”)
Meilė brangesnė už visus turtus;
Ji – deimantas,
Kurio negali nusipirkti net karaliai,
Ji – visas pasaulis, nors
Ją galima apkabinti dviem rankom.
Su meilės diena!
Jei pasaulyje tavęs nebūtų,
Gerumas ir meilė netektų vardų,
Nešildytų saulė, šaltiniai išdžiūtų,
Ir žemė visa apsitrauktų ledu…
Būk tiesa, kad Tavimi tikėtų,
Būk gera, kad Tave mylėtų,
Būk ugnim, kad per lietų
Prie Tavęs sušilti galėtų…
Nenustok laukti to,
Ko niekada nelaukei,
Saulės kritimo į tavo delnus.
Ieškok prasmės ten,
Kur jos ko gero nėra,
Juk pražįsdamos gėlės neklausia: “Ar verta?”
Įsivaizduok dykumą, kurioje lyja tik kartą per metus…
Įsivaizduok augalėli jos viduryje…
Įsivaizduok kaip labai jis ilgisi lietaus.
Taip pat tik tūkstantį kartų labiau aš pasiilgau tavęs.
Kartais… reikia pabūt vienam, ir susivokt savyje…
Kartais… reikia pasėdėt kopose, ir žiūrėt į žvaigždes…
Kartais PRIVALAI nusišypsot, kad ir kaip ašaros skruostais tekėtų…
Kartais reikia įveikti tai, kas yra neįmanoma…
Kartais reikia matyti tai, ko kitas nepamatys…
Kartais reikia stengtis, dėl to, kas tau svarbu…
Kartais reikia pakovot, kad turėtum Kažką Daugiau…
Kartais reikia grožėtis dangum…
Kartais reikia susikabinus už rankų bėgt į jūrą…
Kartais reikia išsivoliot smėly…
Kartais reikia verkt…
Kartais reikia kažko, ko neturi…
BET. VISADA Reikia Mylėt…
Nebegrįš praėję mokslo metai,
Nebegrįš juokas pamokų metu,
Nebegrįš tavoji meilė,
Ir už svajones parašytas du.
Pirmą dieną – tortas,
Antrą dieną – sportas,
Trečią dieną – kinas,
O vidurnaktį – vaikinas.
Visos upės gilios,
Nemunas giliausias.
Visos draugės geros,
Tu pati geriausia.
Gęsta žiburėlis tylią naktį,
Gęsta ir išblėsta lyg niūri diena.
Niekad neužgęsta, niekad neišblėsta
Tik žmogaus draugystė, jeigu ji tvirta.
Girdėk sava širdimi kiekvieno skausmą,
Jie tavąjį girdės.
Matyk sava širdim kiekvieno džiaugsmą,
Jie tavąjį matys.
Mylėk kitus, save užmiršus,
Ir jie tave mylės.
Tikėk kitais kaip savo žingsniais,
Ir jie tavim tikės!
Beribę meilę tau jaučiu,
Ji neapreptų žvaigždynų plačių.
Ji nepasiektų aukščiausių kalnų,
Leisk tave apiberti gražiausiu jausmu.
Tu mergaitė,
Tu graži,
Tu į rožę panaši.
Kai užaugsi bus blogai,
Pešis dėl tavęs bernai…
Nenoriu gyventi praeitimi,
Noriu džiaugtis dabartimi,
Būti su tavimi ir padaryti
Tave laimingu žmogumi.
1 puslapis iš 9123456789»
|
|