Sveikinimai.lt

Po manęs nors ir tvanas (pranc. Au reste, apres nous, le deluge) egoistinė nuostata, jog reikia rūpintis tik savo gyvenimo gerove, negalvojant nei apie įvaizdį istorijoje, nei apie veiklos padarinius ateinančioms kartoms. Posakio autorė – Žana Antuanetė Puason (Jeanne Antoinette Poisson), arba kitaip – markizė de Pompadur (marquise de Pompadour, 1721–1764), Prancūzijos karaliaus Liudviko XV favoritė nuo 1745 m. Šiuos žodžius ji pasakius, guosdama karalių po Prancūzijos kariuomenės pralaimėjimo prūsams Rosbacho mūšyje (1757).

Pleištas pleištą varo (lot. Cuneus cuneum trudit) sakoma, kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais pačiais būdais, kuriais jie buvo pasiekti. Posakis paimtas iš buities – įstrigusį pleištą (pvz. skeliant pliauską) galima stumti toliau kitu pleištu.

Pyro pergalė – nereikšminga ir su didžiuliais nuostoliais pasiekta pergalė, tolygi pralaimėjimui. Pyras (Pyrros, 319–272 pr. m. e.) buvo Epyro (vakarinė Graikijos pakrantė) karalius, taip pat Makedonijos karalius, karvedys, Aleksandro Makedoniečio giminaitis, vienas didžiausių to laiko Romos priešų. Kai kurie jo mūšiai su romėnais laimėti labai sunkiai. Po mūšio prie Auskulo, Pyras pasakęs: „Dar viena tokia pergalė mane visiškai sunaikins“.

Pirmiausia paimsim valdžią, o paskui pažiūrėsim – sakoma, kai nežinoma ar nenumatoma, kas veikti, pasiekus užsibrėžtą tikslą. Perfrazuoti rusų bolševikų vado V. Lenino (1870–1924) žodžiai, pasakyti 1917 m. spalio perversmo išvakarėse: „Valdžios paėmimas yra sukilimo reikalas; jo politinis tikslas paaiškės po to“.

Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant nešvariu ar nusikalstamu darbu įsigytus pinigus. Posakis iš istorijos apie Romos imperatorių Vespasianą (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdė 69–79), kurio sūnus Titas priekaištavęs tėvui, kam šis apmokestinęs viešuosius tualetus. Vespasianas prikišęs sūnui prie nosies kelias monetas ir paklausęs, ar jos turi kvapą. Sūnui atsakius neigiamai, tėvas jam paaiškinęs, kad jos gautos iš naujojo mokesčio.

Pilkasis kardinolas – slaptas asmuo, darantis įtaką vykdomąją valdžią turintiems pareigūnams; faktiškasis valdytojas. Posakis kilo iš Prancūzijos valstybės veikėjo kardinolo Rišeljė (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padėjėjo pravardės. Rišeljė dešinioji ranka ir patarėjas buvo vienuolis kapucinas tėvas Žozefas (Joseph), nešiojęs pilką sutaną (iš čia ir pravardė), tuo tarpu kardinolo apranga yra ryškiai raudona. Vėliau pilkuoju kardinolu pradėtas vadinti ir pats Rišeljė. 1622 m. tapęs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karališkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos išliko faktiškasis Prancūzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdė 1610–1643).

Pikta akis – žvilgsnis, kuris gali pakenkti: nužiūrėti, užburti ir pan. Senovėje tikėta, kad piktą ar nemalonų žvilgsnį turi burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galį skleisti žvilgsniu.

Permainų vėjai (angl. Wind of change) iš esmės besikeičiančios sąlygos, aplinkybės, naujovių visuma. Posakio autorius – Didžiosios Britanijos politinis veikėjas H. Makmilanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje iš savo kalbų 1960 m. pasakęs: „Permainų vėjas dvelkia virš žemyno“, turėdamas galvoje išsivaduojamąjį sąjūdį Afrikoje.