Taikus sambūvis

Taikus sambūvis – lojalus sugyvenimas su skirtingų pažiūrų kaimynais ar valstybėmis. Posakio autorius – Tarybų Rusijos užsienio reikalų komisaras G. čičerinas (1872–1936, užsienio reikalų komisaras 1918–1930), pavartojęs jį pranešime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam Komitetui 1920 m.: „Mūsų šūkis – taikus sambūvis su kitomis vyriausybėmis, kad ir kokios jos būtų“.

Tadas Blinda

Tadas Blinda – kovotojas už teisingumą ar socialinę lygybę. T. Blinda (1846–1877) – žemaičių plėšikų vadas, romantizuotas literatūrinis personažas, pažįstamas iš G. Landsbergio-Žemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907), taip pat iš 1973 m. sukurto 4 serijų Lietuvos filmo. Taip pat žr. Svieto lygintojas.

Šviesa tunelio gale

Šviesa tunelio gale – atsiradusi viltis baigti kokį užsitęsusį darbą, procesą ir pan. Posakis atsiradęs po JAV prezidento Dž. Kenedžio (John Fitzgerald Kennedy, 1917–1963) spaudos konferencijos 1962 m., kurioje, komentuodamas JAV karą Vietname, jis pasakęs „Mes dar nematome tunelio pabaigos, bet, sakyčiau, dabar jame ne tamsiau, o ko gero šviesiau nei prieš metus“. Posakį išpopuliarino ir sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat pavadinimu (1974).

Šventa karvė

Šventa karvė – apie žmogų, kurio negalima kritikuoti, varžyti laisvės ir pan. Posakis kilęs iš indų papročio garbinti karves (nes jose įsikūnijęs dievas Višnu). Indijoje karvės nevaržomai vaikštančios miestų gatvėmis, joms leidžiama gulėti ant kelio važiuojamosios dalies ir pan.

Štai kur šuo pakastas

Štai kur šuo pakastas (vok. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiškinio ar problemos tikrąją priežastį, dalyko esmę. Spėjama, kad posakis atsiradęs iš vieno vokiečių miestelio gyventojų atsakymų smalsiems atvykėliams. Esą ten XVI a. gyvenęs austrų aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenšteigas, kuriam jo šuo kažkada buvo išgelbėjęs gyvybę. Šuniui nugaišus, dėkingasis šeimininkas pakasęs jį ties namo siena, ant kurios pritvirtinęs lentelę su informacija apie šuns žygdarbį. XIX a. pradžioje namas sudegęs, tačiau gyventojai ir toliau rodę turistams vietą, kur buvęs užkastas garsusis šuo. Gali būti ir perfrazuota iš lot. hic iacet lepus ‘čia guli kiškis’.

Šokti pagal kieno nors dūdelę

Šokti pagal kieno nors dūdelę – aklai paklusti kito valiai, būti valdomam. Posakis kilęs iš sen. graikų rašytojo Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Žvejys fleitininkas“, kurioje pasakojama, kaip žvejys, mokėjęs groti fleita, sykį pamėginęs grojimu išvilioti į krantą žuvis. Kai jam tai nepavykę, žvejys užmetęs tinklą ir ištraukęs jį pilną spurdančių žuvų. Žiūrėdamas į jas, žvejys pasakęs: „Ak jūs, kvaili sutvėrimai! Kai jums grojau, jūs nešokot, o dabar, kai aš lioviausi, jūs tai linksmai darote“. Šis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente: „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote…’“.

Šešėlinis kabinetas

Šešėlinis kabinetas (angl. The Shadow Cabinet) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginė“ vyriausybė (premjeras ir ministrai), kurios nariai oponuoja savo kolegoms, esantiems valdžioje. Terminas atsiradęs Didžiojoje Britanijoje, kur tokia vyriausybė sudaroma oficialiai, o jos nariams mokama alga. Opozicijai laimėjus rinkimus, buvę šešėliniai ministrai nebūtinai tampa tikraisiais ministrais.

Šaltasis karas

Šaltasis karas (angl. Cold war) a) itin priešiški tarpvalstybiniai santykiai, balansuojantys ant karinio konflikto ribos; b) įtempti dviejų žmonių ar visuomenės grupių santykiai, užslėpta jų tarpusavio neapykanta. 1946–1989 m. šaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sąjungininkių) bei kapitalistinio bloko šalių. Ypač didelė politinė ir ideologinė konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejų skirtingos ideologijos supervalstybių. Terminą šaltasis karas (isp. guerra fria) pirmą kartą pavartojo XIII a. ispanų rašytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel), rašydamas apie islamo ir krikščionybės koegzistavimą Viduramžių Ispanijoje. Politine reikšme šis terminas buvo pirmąkart pavartotas 1938 m. žurnalo „The Nation“ antraštėje „Hitlerio šaltasis karas“ (Hitler’s Cold War).

Šalin rankas!

Šalin rankas! (angl. Hands off!) sakoma, reikalaujant nustoti ką persekioti, nutraukti agresiją prieš kitą šalį ir pan. Šūkį išpopuliarino Didžiosios Britanijos premjeras V. Gladstounas (William Ewart Gladstone, 1809– 1898), taikęs jį Austrijai, 1878 m. okupavusiai Bosniją ir Hercegoviną.

Šagrenės oda

Šagrenės oda (pranc. Lepeau chagrin) apie ką nors negrįžtamai nykstantį, susitraukiantį. Šagrenė yra šiurkščiai išdirbta gyvulio oda (seniau arklio ar laukinio asilo, dabar – ryklio ar rajos), turinti tam tikrą raštą ir dažyta žaliai. Posakį išpopuliarino prancūzų rašytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac, 1799–1850), pavadinęs taip vieną savo romaną (1830), kuriame pasakojama apie stebuklingą šagrenės skiautę, kuri tarsi burtų lazdelė pildo kiekvieną savininko norą, tačiau sulig kiekvienu išpildymu ji susitraukia.

Svieto perėjūnas

Svieto perėjūnas – kuris dažnai keičia gyvenamąją vietą ir darbą; bastūnas. Posakis gali būti kilęs iš Sūnaus palaidūno įvaizdžio.

Svieto lygintojas

Svieto lygintojas – donkichotiškas kovotojas už teisingumą ar socialinę lygybę. Posakis paimtas iš G. Landsbergio Žemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907). Taip pat žr. Tadas Blinda.

Sveikame kūne – sveika siela

Sveikame kūne sveika siela (lot. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinė būsena. Perfrazuota iš romėnų poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis) „Satyrų“, kur jis teigęs kiek kitaip: „patariu melsti, kad sveikame tavo kūne sveikas būtų ir protas“.

Svarbu dalyvauti, o ne laimėti

Svarbu dalyvauti, o ne laimėti – taip sakoma apie dalyvavimą kokiose nors varžybose, turnyre, konkurse ar viktorinoje, guodžiantis dėl galimos ar patirtos nesėkmės. Posakio autorius – prancūzų pedagogas ir istorikas P. de Kubertenas (Pierre de Coubertin, 1863–1937), Olimpinių žaidynių atgaivintojas. Šiuos žodžius jis pasakęs 1908 m. per IV Olimpiados atidarymą Londone. Nuo to laiko šis posakis tapo neoficialiuoju Olimpinių žaidynių šūkiu.

Sūnus palaidūnas

Sūnus palaidūnas (angl. Prodigal Son) žmogus, ignoruojantis ryšius su tėvais ar bendruomene, švaistūnas, klajūnas. Pavadinimas kilęs iš Kristaus pasakojimo apie jaunesnįjį sūnų, kuris „Kartą tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį“. Pasakojimas baigiasi sūnaus sugrįžimu, atgailavimu ir tėvo atleidimu jam, nes ‘šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’.