Su vandeniu išpilti ir vaiką

Su vandeniu išpilti ir vaiką (vok. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspėjimas, jog beatodairiškai ką kritikuojant ar neigiant, galima nejučiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. Spėjama, kad posakis galėjęs būti vokiečių liaudies patarlė, kurią pavartojęs katalikybės reformatorius M. Liuteris (Martin Luther, 1483–1546), vienoje iš savo poleminių kalbų pasakęs: „Negalima su nešvariu vandeniu iš vonelės išpilti ir paties vaiko“.

Stokholmo sindromas

Stokholmo sindromas – įkaitų simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Termino autorius – švedų kriminologas ir psichiatras N. Bejerotas (Nils Bejerot, 1921–1988). Terminas atsirado po to, kai 1973 m. rugpjūtį Stokholme buvo apiplėštas bankas „Kreditbanken“. Apiplėšimo metu įkaitais tapo banko darbuotojai, išbuvę su plėšikais 6 dienas ir bandę juos užstoti per sulaikymo operaciją bei po jos. N. Bejerotas dalyvavęs įkaitų išlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. Psichologiškai šis sindromas grindžiamas savisaugos instinktu.

Statyti oro pilis

Statyti oro pilis (pranc. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuščias svajones ar nerealius projektus. Posakis atsirado XI a., kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund, ~1070–1112), tarnaudamas Leono ir Kastilijos (šiaurės vakarų Pirėnai) karaliui Alfonsui VI, 1095 m. pasiekė didelę pergalę prieš maurus, už ką karalius dovanojęs jam žemių Ispanijoje. Tose žemėse Henrikas Burgundietis pasistatęs puikias pilis. Kiti karo vadai ėmę svajoti pasekti Henriko pavyzdžiu ir gauti tokių pat dovanų. Amžininkai pradėję šaipytis iš kareivų svajonių ir ėmę jas vadinti „pilių statymu Ispanijoje“. Kadangi tas statymas buvo tik svajonėse, netrukus pačias tokias pilis praminė oro pilimis.

Statyti ant smėlio

Statyti ant smėlio – pradėti ką be patikimo pagrindo, kurti nepagrįstus planus. Iš Kristaus palyginimo apie „paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio“, kurį netrukus nuplovė liūtys.

Spindesys ir skurdas

Spindesys ir skurdas (pranc. Splendeurs et miseres) sakoma, apibūdinant socialinį kontrastą. Posakis paimtas iš prancūzų rašytojo O. de Balzako (Honoré de Balzac, 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizanių spindesys ir skurdas“ (1847). Kurtizanė yra aukštuomenės nario išlaikoma meilužė.

Sparnuoti žodžiai

Sparnuoti žodžiai (vok. Geflügelte Worte, angl. Winged words). Daugelyje Europos kalbų paplitę literatūrinės kilmės aforizmai ar publicistiniai štampai. Posakio autoriumi laikomas sen. graikų poetas Homeras (Homerus, 8 a. pr. m. e.), vartojęs būdvardį sparnuotas kaip dažną epitetą, „Odisėją“: „Kreipėsi meiliai į jį ir sakė žodžiais sparnuotais“, arba: „auklė miela Euriklėja pravirko / Ir, atsidusus giliai, jam tarė žodžiais sparnuotais“.

Snobas

Snobas (angl. Snob) prasčiokas, pabrėžtinai pretenduojantis į rafinuotą skonį ir manieras, turintis turtingą buitį, bet skurdų intelektą bei dvasinį pasaulį. Buvo priimta manyti, kad žodis kilęs iš santrumpos s. nob. (lot. sine nobilitate ‘be aukštos kilmės’), kuria anglų aristokratai svečių sąrašuose esą pažymėdavę asmenis, neturinčius titulų. Tačiau pirmą kartą žodis snob britų raštuose pasirodęs XVIII a. gale ir reiškęs batsiuvį ar jo pameistrį. Maždaug tuo pat metu šiuo žodžiu Kembridžo studentai metaforiškai ėmę vadinti visus nestudentus, nepriklausomai nuo jų kilmės ar turto. XIX a. pradžioje žodžio reikšmė susiaurėjo: juo vadinti žemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek žinantys savo padėtį ir susitaikę su ja, tiek beždžioniaujantys aukštesniojo sluoksnio manieras, kalbą ir estetinį skonį.

Smūgis į nugarą

Smūgis į nugarą (vok. Dolchstoss) klastingas, netikėtas priešiškas poelgis. Posakio autorius – vokiečių feldmaršalas ir gen. štabo viršininkas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 1847–1934), apibūdinęs taip 1918 m. Vokietijos Lapkričio revoliuciją, privertusią Vokietiją kapituliuoti I pasauliniame kare.

Skrajojantis olandas

Skrajojantis olandas (angl. Flying Dutchman) a) vaiduoklis laivas, plaukiojantis jūroje be įgulos; b) žmogus, didelis kelionių mėgėjas. Posakis kilo iš legendos apie olandų kapitoną, didelės audros metu prisiekusį žūtbūt apiplaukti kyšulį, nors tam sugaištų visą amžinybę. Dievas išgirdęs šiuos žodžius ir nubaudęs jį už išdidumą – kapitonas pasmerktas 1000 metų (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jūras ir niekada nepasiekti kranto. Spėjama, kad legenda atsirado XV–XVI a., didžiųjų geografinių atradimų laikais, o pagrindą jai galėjusi duoti didelė tuometinė olandų konkurencija su kitomis jūrinėmis valstybėmis, taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama, 1469– 1524) ekspedicija į Indiją (1497), kurios metu jis tapo pirmuoju europiečiu, apiplaukusiu Gerosios Vilties ragą Pietų Afrikoje.

Skinti laurus

Skinti laurus – pasiekti didelių laimėjimų, pelnyti pripažinimą, šlovę. Taip pat žr. Laureatas.

Skaldyk ir valdyk!

Skaldyk ir valdyk! (lot. Divide et impera) apie pavaldinių, soc. grupių ar valstybių kiršinimą, kad kiršintojui būtų lengviau jomis manipuliuoti. Manoma, kad toks buvęs sen. Romos vidaus politikos devizas, nors niekur neužrašytas. Pirmasis, pavartojęs šios reikšmės posakį, buvo intrigomis garsėjęs Prancūzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI, 1423–1483), pasakęs diviser pour regner ‘skaldyk, kad valdytum’. Lotynišką posakį išpopuliarinęs prancūzų ekonomistas ir filosofas P. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon, 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybė?“, kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk, ir galėsi įsakinėti; skaldyk, ir turtėsi; skaldyk, ir mulkinsi žmones, temdysi jiems protą, tyčiosies iš teisingumo!“.

Sizifo darbas

Sizifo darbas (lot. Labor Sisyphus) beprasmis, nesibaigiantis ir rezultatų neduodantis darbas. Pasak graikų mito, vėjų karaliaus Ajolo sūnus Sizifas, Korinto miesto įkūrėjas, klasta sukaustęs pas jį atėjusį mirties dievą Tanatą, todėl žmonės nustoję mirti ir buvusi pažeista harmonija. Dzeuso įsakymu karo dievas Arėjas Tanatą išlaisvinęs, o Sizifas buvęs nugabentas į mirusiųjų karalystę Hadą, tačiau iš ten jis apgaule ištrūkęs. Už apgavystes Dzeusas Sizifą nubaudęs amžinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turįs ridenti į kalną didžiulį akmenį, tačiau užritintas šis kaskart nurieda atgal į pakalnę. Posakio autoriumi laikomas romėnų poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius, ~50–~15 pr. m. e.) pavartojęs jį savo „Elegijose“.

Sielos šauksmas

Sielos šauksmas – nesuvaidinta stiprių jausmų išraiška. Daugelyje religijų tikima, kad sielai paliekant kūną, per visą pasaulį nuaidi šauksmas, tačiau žmogaus ausis jo nesugebanti išgirsti.

Siamo dvyniai

Siamo dvyniai – a) kuria nors kūno vieta suaugę ar bendrą kūno dalį turintys dvyniai; b) labai panašios išvaizdos žmonės; c) neperskiriami, labai artimi draugai. Siamu iki 1929 m. vadintas dabartinis Tailandas. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimę kinai broliai Čangas (‘kairysis’) ir Engas (‘dešinysis’) Bankeriai (Chang Bunker, Eng Bunker, 1811–1874), suaugę krūtinkauliais, kuriuos jungusi kremzlė. 1829 m. brolius pastebėjo britų komersantas R. Hanteris (Robert Hunter) ir ėmė vežioti po pasaulį kaip mokamą atrakcioną. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu, broliai pelnėsi, rodydami save patys. Gastrolės taip išpopuliarino pavadinimą Siamo dvyniai, kad šis pasidarė bendrinis.

Sėskim ir pakalbėkim!

Sėskim ir pakalbėkim! (lot. Sedentes agamus) kvietimas ką išsiaiškinti ar padiskutuoti sėdint, nes taip esą patogiau. Posakio autorius – romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), pavartojęs jį neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur, sedentes, si videtur, agamus (‘kad kalba geriau klostytųsi, jei tinka, sėdėdami tai darykime’.