|
Geri draugai didžiausias turtas
Nes jų draugystė visuomet gera.
Žmogus gyvenime viską pamiršta,
O draugas draugo niekada.
Nors aš ne gelės ir ne dovana,
Bet aš žinutė, iš širdies siųsta.
Gimiau iš noro apkabint tave,
Pasveikint su gimtadienio švente. Būk laimingas!
Žiemos (vasaros ir t.t.) taku gimtadienis atėjęs,
Teatneša daug laimės, džiaugsmo valandų.
Lai sunkios dienos pralekia lyg vėjas,
O laimės valandos lai slenka pamažu.
Būk visados tokia, kokia esi –
Švelniai linksma arba linksmai švelni.
Baltom alyvom laimė tepražys –
Įsuks verpetan josios sūkurys.
Te niekad neapleis energija sparnuota,
Ir akys šilumą jaunatvišką teskleis.
Širdis tikėjimo žiedais apvainikuota,
Te niekad pavargti Tau neleis.
Tesveikins šią gimimo dieną,
Baltų lankų balta tyla.
Ir laimė suspindės pro rūką,
Sodria viltinga žvaigždele.
Šiltų ir saulėtų dienų,
Gyvų, gražių ir nuostabių dienų.
Gerų ir amžinų draugų,
Gimimo dienos proga tau linkiu!
Nebegrįž ta valandėlė nei viena, ir nei minutei metai nesustoja.
Išmokim džiaugtis kiekviena diena, kurią likimas dovanoja.
Tegul širdis ilgai liepsnoja,
Lai tvirtas žingsnis nesustoja,
Lai darbščios rankos gėrį sėja –
Gyvenimą tik įpusėjot…
Kaip vandenynas banga po bangos į akmenuotą krantą nuolat rita,
Taip nenutrūkstamai, be atvangos, viena minutė skuba paskui kitą…
Tegul tavosios svajos negrimzta į gyvenimo ūžiantį tvaną,
Te skrenda jos ten, kur medžiai ir debesys tirpsta,
Kur paukščiai ir vėjai gyvena… Su gimtadieniu!
Nesistenk būt gražiausia gėle –
Gražios gėlės nežydi ilgai.
Būk tylia, paprasta ir gera,
Ir visi bus aplinkui draugais.
Sužydėk – tik nebūk per ryškia,
Nedalink savo grožio visiems.
Ir žinok ateis tas – kas nuskins,
Pavadinęs gražiausiu vardu.
Gyvenime būk saule,
Nes ji pakelia gamtą pavasarį.
Būk rasos lašu,
Nes jis pagirdo ištroškusį.
Būk žmogumi,
Nes jis kuria pasaulį.
Jau seniai paslėpti skrynioj žaislai, jau seniai pirmą nuoskaudą laikas išgydė.
Tik nerimstantys žavūs jaunystės sparnai, vis dar žada įveikt kliučių klaną ledinį.
Nieko neišsigąsk sunkiame kelyje, net tamsiausią naktis kada nors pasibaigia.
Ir atmink ne jėga laimi mūsio lauke, o žmogaus išmintis visad pergale šviečia!
Saulę didžiulę,
Lašą lietaus,
Medžio ošimą,
Giedro dangaus!
Kad norai pavirstų,
Tikrove gražia,
Gėlės žydėtų,
Tavoje širdyje!
Su tortadieniu!
|
|