Sveikinimai.lt

Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis,
Gyvenimą mylėdami mokėkit,
Dalytis juo kai reikia su kitais.

Mokėkit gimti kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus.
Tegul pro šalį dienos nepradunda,
Te jos ilgesnės būna už metus…

Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui,
Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti.
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą.

Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją.
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja.

Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.

Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.

Ir neužmirškit jūs šitų žmonių,
Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo,
Kurie Jums širdį nešė dovanų,
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.

Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais.
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.

Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.

Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus.

Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.

Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
Padėti Jums ant virpančių delnų.

Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami.
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir jį tik pats surast gali.

Sunku, oi būna! Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.

Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.

Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.

Pasukot šiandien jūs į naują kelią,
Kur pilna džiaugsmo ir liūdesio dienų,
Bet nieks užtemdyti negali
Dviejų galingų mylinčių širdžių.

Tas kelias ilgas ir į priekį šauks jus.
Jūs eisite ilgai labai ilgai,
O kai bus liūdna nuotaika, praskaidrins
Mažų vaikučių švelnūs ir linksmi balsai.

Linkiu, kad niekad neišblėstų jūsų mylinčių širdžių ugnis,
Kad niekad neužgestų jūsų sukurtas šeimos židinys.