Sveikinimai.lt

Tu mėnulio glėbiu apkabinki baltą sodą
Ir surink rasos karolius mylimai,
Kad ištirptų Jos jaunystės ašarotos godos,
Kaip išnyksta vasaros naktų kvapai.

Neribotoj savo meilėj visuomet globoki,
Švelniai žadindamas iš saldžių sapnų.
Vyriškąją jėgą sugebėk kaltai aukoti,
Semdamas Jai meilę iš nakties delnų.

Ar žinai, kad Jai gyvenimą atstosi?
Tad mylėk ir nenustok aukotis!

Iš stebuklingos jaunystės
Gražiausią gėlę sau skini.
Užmiršęs mūs visų draugystę,
Karalius mylimai esi.

Nesapnavai ir nesvajojai,
Kad būsi Tu šeimos galva.
Todėl jos prievolė naujoji —
Prisiekus būt ištikima.

Kaip gaila, kad draugus palikęs
Vienišiaus dalią užmiršti…
Bet šis sprendimas bus pavykęs,
Nes mūsų saitai amžini.

Senos draugystės neišduoki
Nors Tu dabar jau susituokęs!..

Jei Tu neturėsi šunelio,
Tai jo nenunuodys draugai
Ir neišgirsi, kaip kleba
Vien priešai už durų dažnai.

Jeigu Tu neisi į kelią —
Tai jo nebeperbėgs katė…
Ir Tu nebijosi net velnio,
Jei uošvė žentelio gailės.

Jei nerašysi Tu laiško —
Tai jo neskaitys juk kiti…
Tik žentui ir uošvei bus aišku —
Dėl visko kaimynai kalti…

Jei neturėsi Tu namo —
Tai dūmų ten niekad nebus,
Žmonos, kuri vyrą apgavo
Ir išmetė lauk iš namų.