- 41 puslapis

Tarptautinė grožio diena

Rugsėjo 8 d. minima Tarptautinė grožio diena. Ji švenčiama Tarptautinio estetikos ir kosmetologijos komiteto SEDESKO iniciatyva, taip išaukštinant kosmetologijos galią. Diena minima nuo 1995 m. Kai kuriose pasaulio šalyse būtent šią dieną rengiami grožio konkursai.

Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena

Rugsėjo 8 d. minima Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena. 1430 m. rugsėjo 8 dieną buvo planuota Vytauto didžiojo karūnacija, tačiau ji neįvyko. Ši diena dar vadinama ir Padėkos diena, nes po Vytauto mirties lietuviai išsirinko savo valdovą, kuris nepriklausė nuo Lenkijos, taigi Vytautas tarsi iškovojo Lietuvai nepriklausomybę nuo Lenkijos.

Švč M. Marijos gimimo diena (Šilinės)

Rugsėjo 8 d. vadinama Šilinėmis ir laikoma Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Šia proga nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio bažnyčiose rengiami iškilmingi atlaidai. Ypatingi atlaidai rengiami Šiluvos bažnyčioje (Raseinių raj.), kurioje kabo stebuklingu laikomas Marijos paveikslas.

Tarptautinė raštingumo diena

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena. Tarptautinė raštingumo diena švenčiama UNESCO iniciatyva. Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie atnešė pasauliui raštingumą ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus.

Panevėžio diena

Rugsėjo 7-ąją minima Panevėžio miesto diena. Ši diena laikoma Panevėžio miesto įkūrimo diena. Seniausias iš dabar žinomų dokumentų, kuriame kalbame apie Panevėžį, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 metų rugsėjo 7 dienos raštas.

Mokslo ir žinių diena

Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose: pagrindinėse, vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose. Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse.

Laisvės diena

Rugpjūčio 31 dieną minima Laisvės diena. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos armija.

Šv. Baltramiejus (Gandrų išskridimo diena)

Rugpjūčio 24 dieną minimas šv. Baltramiejus. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Kadangi nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės nebevalgydavo. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju.

Juodojo kaspino diena (Baltijos kelias)

1989 m. rugpjūčio 23 d., prisimindamas J. Ribentropo – V. Molotovo aktą, atėmusį Baltijos šalių nepriklausomybę, Lietuvos Sąjūdis surengė akciją „Baltijos kelias“. Akcijos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai (apie 2 mln.) susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais.

Tarptautinė vergų kelio ir vergovės panaikinimo diena

1791 m. San Dominge ir Haityje rugpjūčio 23 d. sukilo vergai. Tai buvo pirmas žingsnis vergovės panaikinimo link. UNESCO sprendimu ši diena paskelbta minėtina kaip Tarptautinė vergovės panaikinimo diena.

Pasaulinė fotografijos diena

Rugpjūčio 19-oji paskelbta Pasauline fotografijos diena. Fotografija (iš graikų photos „šviesa“ + graphis „piešti, teptukas“) – tai vaizdų išsaugojimo technika, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius būdus.

Šv. Rokas (Pjūties pabaiga)

Rugpjūčio 16 dieną minimas šv. Rokas. Šią dieną mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią – buvo sėjami žiemkenčiai. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, pjūties pabaigos šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. Šv. Rokas laikomas ligonių globėju. Žmonės skaptuodavo skulptūras, tikėdami, kad Rokas apsaugos juos nuo ligų.

Zarasų miesto gimimo diena

Rugpjūčio 15 d. švenčiama Zarasų miesto gimimo diena. Oficialiai miesto pradžia laikomi 1506 metai.

Žolinės (Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė)

Rugpjūčio 15 d. švenčiama Žolinės. Tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.

Žolinių tradicijos ir papročiai

Vienas įdomiausių šventės atributų – Žolinės puokštė, į kurią senovėje buvo dedama kuo daugiau ir kuo įvairiausių augalų. Šiai puokštei tiko viskas: medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos ir net daržo gėrybės – burokai, morkos, ilgesniu kotu nuskinta gūžė kopūsto. Įdomu tai, kad pašventinta tokia puokštė įgaudavo didelę simbolinę reikšmę: šventintos daržovės būdavo padalijamos šeimos nariams, jų duodavo ir gyvuliams, mat buvo tikėta, kad taip bus atbaidomos ligos, piktosios jėgos. Likusi puokštės dalis būdavo išdžiovinama ir visus metus laikoma troboje labai garbingoje vietoje – dažniausiai prie šventųjų paveikslų. Protėviai tikėjo, kad šventintos žolės gali apsaugoti namus nuo įvairių negandų, tad užėjus perkūnijai, šventinta puokšte pasmilkydavo namus. Etnologų teigimu, senovėje kai kuriuose šalies regionuose gyvavo paprotys džiovintus augalus iš žolinių puokštės dėti į pagalves ar net įkapes, manyta, jog šventintas augalas atneš ramybę, nugins šalin piktas dvasias. Žolinių puokštėje išdžiūvusius javus vėliau ūkininkai pakasdavo į žemę tikėdami, kad kitąmet tame sklype derlius bus dar geresnis.

Tarptautinė kairiarankių diena

Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15%.

Sveikinimai.lt

Kategorijos