- 53 puslapis

Kinų naujieji metai

Kinų naujieji metai švenčiami pirmąją Kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną – antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Pagal Mėnulio kalendorių gyvena Kinijos, Vietnamo, Korėjos, Tibeto gyventojai. Kinai švenčia naujuosius metus 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ką jis per metus pasiekė, kaip jis ištobulėjo, užaugo. 15-oji naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus.

Šv. Apolonija (Tarptautinė odontologų diena)

Vasario 9 d. švenčiama Tarptautinė odontologų diena. Šv. Apolonija laikoma odontologų globėja, todėl ši šventė minima per jos varduves.

Šv. Agota (Duonos diena)

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.

Šv. Blažiejus (Linų diena)

Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Blažiejaus varduvėmis. Linai pradėti šventinti bažnyčiose.

Grabnyčios (Perkūno) diena

Vasario 2 dieną švenčiama katalikų šventė – Grabnyčios (Perkūno diena). Šventė simbolizuoja Jėzaus paaukojimą ir jo motinos Marijos palaiminimą bažnyčioje.

Europos duomenų apsaugos diena

Sausio 28-oji paskelbta Europos duomenų apsaugos diena. Ši diena įtvirtinta Europos Tarybos iniciatyva, siekiant plėsti Europos piliečių žinias apie asmens duomenų apsaugos problemas, taip pat informuoti piliečius apie jų teises bei atsakomybę. Asmens duomenų apsauga priskirtina prie modernių teisių, būdingų išsivysčiusioms šalims. Tai yra viena iš svarbiausių žmogaus į teisės į privatų gyvenimą sričių.

Tarptautinė muitinės (muitininkų) diena

Sausio 26 d. švenčiama tarptautinė profesinė muitinės pareigūnų šventė. Ši šventė buvo pradėta švęsti nuo 1983 m. Lietuvoje muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 d. – Lietuvos muitinės įkūrimo diena.

Klaipėdos diena

Sausio 15 d. švenčiama Klaipėdos atgavimo diena. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija.

Laivės gynėjų diena

Sausio 13 d. minima Lietuvos gynėjų diena. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, 14 žuvo.

Trys karaliai

Sausio 6 d. švenčiama Trijų karalių šventė, kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai. Graikijoje ji sutapo su Eleusino misterijomis, per kurias romėnų imperatoriai atveždavo gimusiam Dionisui dovanų. Krikščionys šią dieną įvedė Trijų karalių, aplankiusių Kristų, šventę.

Žiloje senovėje susidarė paprotys, šią dieną persirengti trimis karaliais ir vaikščioti po kaimą, iš namo į namą, linkėti sveikatos ir gero derliaus už tai tikėdamiesi gauti dovanų. Įvedus krikščionybę taip pat vaikščiodavo trys karaliai simbolizuojantys, tris žynius kurie ieškojo gimusio kūdikėlio Jėzaus.

Lietuvos vėliavos diena

Sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

Naujieji metai

Sausio 1 d. prasideda Naujieji metai. Dabartinį metų skaičiavimą pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą.

Naujųjų metų tradicijos ir papročiai

Ši šventė dar žiloje senovėje buvo apsupta burtų ir magijos. Naujų metų dienos išvakarėse taip pat buvo persirengiama įvairiomis gyvulių kaukėmis, einama per kaimą ir linkima gerų ateinančių metų. Buvo vaizduojama senų metų kova su naujaisiais, kur laimėdavo pastarieji.

Senųjų metų išvarymą vaizdavo ir kaladės vilkimas per kaimą užvežant ją į kiekvieną kiemą. Vežantieji buvo persirengę ir dainuodavo. Visur apvalkioję kaladę sudegindavo, tai reiškė Didžiosios gyvatės „gadinusios“ ir „gėrusios“ saulę, sudeginimas. Žmonės tikėjo, kad kaip sutiksi bei praleisi Naujuosius metus, tokie ir bus ateinantys metai. Todėl visi stengėsi būti linksmi, nerūpestingi ir geranoriški. Šiais laikais per šią kalendorinę šventę, taip pat linksminamasi su draugais, linkima ateinančių gerų metų.

Sveikinimai.lt

Kategorijos