7. Profesiniai sveikinimai (kariams)

Uždainuok mano dainą, Tėvyne!
Nuplasnosiu iš džiaugsmo paukščiu…
Mano siela triumfuoja galybe —
Aš jaučiu tai širdies plakimu.

Stoviu aš ant aukščiausiojo skardžio —
Vienas žingsnis ne ten ir krentu.
Ir galiu nusiristi aš skradžiai,
Bet vis ieškau baltų debesų.

Už pečių man suklupus Motulė
Meldžia Dievą — žemyn nepaslyst —
Ir mintis audžia meilės drobulėm,
Tiesia taką į dangų pakilt.

Tu neverki, brangioji Motule,
Kai ant skardžio aš stoviu viena —
Neskraidys tie, kur lenkias suklupę,
Neskraidys jų sparnuota daina.

Aš siekiu mintim Viešpaties rankų
Ir degu širdim savo tautos —
Leisk pakilti paukščiu man į dangų
Dėl sparnuotosios sielos dainos.

6. Profesiniai sveikinimai (kariams)

Už laisvę kovoję ir himną giedoję —
Negalim Tėvynės negerbt.
Vaikus paaukoję, dainavę, svajoję —
Mes laisvėj nustojome verkt.

Laisvi ir galingi — vaikai mūs laimingi
Gėrėsis savąja Tėvyne.
Nuoširdūs, garbingi — lietuviai šlovingi —
Gyvens savo ainių didybe.

Gal kas nepatinka kai bėdos apninka,
Tad dirbki ir dar pakentėki.
Didžiuokis, lietuvi, nes laisvę mes turim —
Ir Dievo galybe tikėki.

Už laisvą rytojų, Tau, Drauge, kartoju —
Mes vėliavoj laisve plazdėkim!

5. Profesiniai sveikinimai (kariams)

Kaip gerai, mano mielas Drauguži,
Kad sulaukėm svajotų dienų,
Kada žydi lyg Laisvė gegužiai
Ir idėjų draugai vėl kartu.

Jau atėjo branda ir tos mintys
Tik svajonėmis buvę anksčiau.
Išsipildė — laisvais būti — viltys,
Kurios neš lyg paukščius vis aukščiau.

Būk laimingas, šypsokis, gyvenki —
Štai — mūs vartai puikios ateities!
Prieš gyvenimą galvą nulenkim,
Nes dabar mūs idėjos klestės.

Kaip gerai, mano mielas Drauguži —
Mūsų laisve pražydo gegužiai!

4. Profesiniai sveikinimai (kariams)

Ne dėl paradų gyveni
Ir ne dėl būgno ar trimito —
Todėl ir džiaugiasi širdis,
Kad Laisvės saulė mums nušvito.

Tu nepriklausomoj šaly
Ir pildos tai, ką tik svajojai.
Juk gimę mes gyvent vilty,
O gavom visą dangaus rojų.

Žinau, drauguži, tai vaikams
Ir anūkėliams iškovota,
Bet aš tikiu — visiems laikams —
Todėl kviečiu Tave į puotą.

Ne dėl paradų gyveni —
Lai Laisve džiaugiasi širdis!

3. Profesiniai sveikinimai (kariams)

Kas mums pasūdys vandenį rupia druska?
Kas gintarinėj taurėj laisve girdys kūną?
Gal žmogumi pavirtusi karti tiesa?
Gal sopuliai istorijos ir karo dūmų?

Žaizda kraujuoja mūsų žemės širdyje,
Sutrūkinėjęs saulės veidas trokšta gėrio,
Bet pasidažę juodą duoną mirtyje,
Mes išdavystėje gyvent ir mirt suspėjam.

Varinės maldos dūžta laiko varpuose,
O nuodėmingus klupdo Dievo meilės kelias…
Ir prakaitas po išmaldos skurdžia ranka
Skausmingai kiekvienam iš mūsų širdį gelia.

Paduok, tėvyne, žmogui duonos su druska —
Ne mirti gimė išmaldos vargi ranka…

2. Profesiniai sveikinimai (kariams)

Susisiausiu aš į Laisvės vėjo Šilką,
Suvyniosiu širdį vėliava sena,
Apkabinsiu Laisvės postamentą pilką,
Paprašysiu aš visų — lai bus tyla…

Nuogą sielą pasodinsiu ant suolelio,
Tarp benamių, lyg šaligatvis, plikų —
Noriu pamatyt, kaip laisvas laisvę vagia,
Manydamas, kad nėr aplink žmonių.

Apsižvalgęs alkanas, plėšrus — greit puolė:
Plėšė vėliavą, ieškojęs pinigų…
Bet juk Laisvė mūsų — kaip ir jis — varguolė
Dengė nuogą sielą vėliavos kampu.

Nelygioj kovoj benamis Laisvę draskė —
Karštas įtūžis jį vertė žvėrimi
Ir šaligatviais šaltais ją nuogą tąsė,
O Ji plakė mano sieloj širdimi.

1. Profesiniai sveikinimai (kariams)

Sau daužau krūtinę aš laisvoj statuloj,
Nes jaučiu, kaip plėšo, vogdami, mane,
Prievartauja Laisvės ir Tėvynės kūną —
Spardo mano širdį įtūžio skausme.

Slėpsiuos išsigandus aš už postamento —
Saugot garbę dėl Tėvynės privalau.
Nieks nebeišniekins, kad kažkas pasmerktų,
Jog budrumo dvasią laisvėj praradau.

Įbauginta, drebanti — maldaut nustoju,
Vėl nuo žemės seną vėliavą keliu —
Ištvermingą sielą vien šilkai užstoja:
Laisvėj — marmuro statuloje — tyliu.

Susisiautus aš į Laisvės vėjo šilką
Sau sušildžiau širdį dvasine kaitra
Ir palauksiu, kol laisvi lyg vėjai gimtų,
Plazdantys tėvynei vėliava šventa.

Susisiausiu aš į laisvės vėjo šilką
Ir palauksiu, kol laisvi lyg vėjai gimtų.

303. Meilės žodžiai

Baltos šerkšno gėlės jau ištirpo —
Tau raudonų tulpių aš nešu.
Mano meilė ėmė ir pravirko —
Už visus kitus jaučiuos kaltu.

Pabučiuosiu Tavo švelnią ranką.
Prisiglausiu prie jautrios širdies.
Aš žinau, kad šito nepakanka,
Bet atleisk ir leiski vėl mylėt.

302. Meilės žodžiai

Būk gražiausia Moteris —
Mylimiausias Tau akis išbučiuos mana širdis.
Būk ponia tarpe kitų —
Aš praeidamas tarp jų greit Tave apkabinu.
Karaliene būki man,
Man vienam, o ne kažkam — prieš mane vis vien kaltam.
Valentino dienoje
Aš pavydžiu vėl Tavęs — tik abu mes galim švęst.
Vien tik mano Tu esi —
Mano mintys ir širdis — mano miela Moteris.

301. Meilės žodžiai

Priskinčiau, Mylima, gelsvų purienų,
Bet dar snieguotuos pataluos
Tas meilės žiedas žemėj miega,
Mažų upelių pakraščiuos.

Tačiau Tau vienai aš prisipažinsiu,
Kad Valentino dienoje
Tave tik vieną apkabinsiu.

O tų purienų dar priskinsiu,
Kai meilės dainą prisiminsiu.

300. Meilės žodžiai

Laiko ranką sujudins širdis,
Sukdama Meilės laikrodžio strėlę
Ir į bokštus sugrįžus viltis,
Dūžiais Meilę prikels mūsų vėlei.

Kai danguj visos žvaigždės sumigs —
Meilės vėjas užpūs žvakių liepsną.
Noriu vėl aš Tave susitikt,
Bučiniais Tavo ranką paliesti.

299. Meilės žodžiai

Tyvuliuoja lyg upė mažytis likimas
Į saulėtekių tylą, į aušrą svajų.
Apkabinsiu aš laimę vyriškumo žaidimais —
Dovanosiu tylėjimą savo akių.

Tu esi nuostabi, mano meile svajota,
Ir kuomet aš širdim Tavo kūną jaučiu —
Mano siela kvailioja pajautusi puotą
Vyriškumo žaidimų, klastingų minčių.

Aš nenoriu gyventi daugiau be Tavęs.
Tiktai Tu neatstumki, brangioji, manęs.

298. Meilės žodžiai

Lyg sūpuoklėse supas varpuos
Meilės vėjas per bokštus pralėkęs.
Žvaigždėmis spinduliuoja plaukuos
Bučiniai, mūsų naktį palietę.

Trapūs vaško perliukai nukris —
Žvaigždėmis mano ašaros byra…
Sapnuose, mano prince, sugrįžk
Ir uždek mūsų vakaro tylą.

297. Meilės žodžiai

Lai viešpatauja Meilės planeta,
Žvaigždelių rankomis delčia mus supa
Ir naktyje išnyksta vienuma
Lyg niekada vienatvės ir nebūta.

Lai žydi sodai dviejų tyloje,
Saulėtas rytas lai sušildo kūnus,
O meilės šėlsmas likęs žiemoje,
Užpusto sapną vienišumo niūrų.

Lai viešpatauja Meilės planeta —
Triumfuoja meilė, laimė ir darna.

296. Meilės žodžiai

Esi mažytis mano metų laikas:
Su vasara marga Tu atėjai
Ir mano skausmo drugelius išvaikęs,
Auksiniu meilės rudeniu tapai.

Pavasariu žaliu many žydėjai
Auksiniuos mūsų meilės pataluos,
O tai, ką palikai širdy išėjęs,
Šalta žiema pūgos daina užklos.