Latvijos nepriklausomybės diena

1918 m. lapkričio 18 d. Latvijos liaudies taryba paskelbė Latvijos respublikos nepriklausomybę.

Europos supratimo apie antibiotikus diena

Lapkričio 18 dieną Europoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią minėtiną dieną remia Pasaulinė sveikatos organizacija. Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į nereikalingo antibiotikų vartojimo pasekmes, skatinti atsakingą ir tinkamą antibiotikų vartojimą.

Tarptautinė studentų diena

1941 m. Londone vykusiame tarptautiniame studentų susitikime prieš fašizmą nuspręsta lapkričio 17-ąją laikyti Tarptautine studentų diena. Šią dieną siekiama suvienyti viso pasaulio studentus, nepaisant rasės, kalbos ir tradicijų. Skatinama rengti studentiškus koncertus, švęsti studentiškosios visuomenės šventę.

Tarptautinė tolerancijos diena

Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Lapkričio 16 dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų (alkoholio, narkomanijos) toleranciją. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę.

Aušros vartų Marija (gailestingumo motina)

Lapkričio 15 d. Lietuvoje švenčiama paskutinė liturginių metų šventė, skirta Dievo Motinos – Marijos garbei. Nuo 1735 m. Vilniuje šią dieną vyksta tradiciniai atlaidai.

Pasaulinė diabeto diena

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos.

Karaliaus Mindaugo žūties diena

Lapkričio 14 d. – Karaliaus Mindaugo žūties diena. Mindaugas – pirmasis Lietuvos valdovas ir karalius. Jis suvienijo Lietuvos žemes, iki tol valdomas skirtingų kunigaikščių ir 1253 metų liepos 6 karūnavosi Lietuvos karaliumi.

Tarptautinė geografinių informacinių sistemų diena

Lapkričio 13-ąją minima Tarptautinė geografinių informacinių sistemų diena. Geografinės informacinės sistemos – tai kompiuterinių žemėlapių kūrimo priemonių visuma, iš įvairių duomenų bazių ir šaltinių gaunamus buvimo vietos duomenis, tokius kaip gatvės, pastatai, vandens telkiniai, teritorijų aukščiai ir pan., paverčianti vizualiais sluoksniais.

Ožio diena

Lapkričio 12 – Ožio diena. Senovėje lietuviai šią dieną šventė Ožio šventę, skirtą pakviesti žiemai. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Baltas beržas ir balta ožka simbolizavo sniegą.

Šv. Martynas

Lapkričio 11 dieną vyksta katalikų šv. Martyno vardo dienos šventė. Etnografams šv. Martyno diena labiau žinoma kaip paskutinė didesnė rudens šventė. Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas. Per Šv. Martyną sueidavo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.

Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi

Nuo 2002 metų kasmet lapkričio 10-ąją UNESCO skatina visame pasaulyje minėti Pasaulinę mokslo dieną taikai ir vystymuisi. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo svarbą, supažindinti su mokslo naujovėmis, skatinti jaunimą domėtis mokslu, jo pasiekimais.

Europos sveikos mitybos diena

Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos mitybos principus.

Šv. Hubertas (Medžiotojų diena)

Lapkričio 3 dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai – Artemidę. Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis. Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju.

Vėlinės (Ilgės, Mirusiųjų atminimo diena)

Vėlinės (arba Ilgės) – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 d. Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakes. Neretai šventė susilieja su lapkričio 1 d., kai minima Visų šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, bei kapai aplankomi dažniau lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra ne darbo diena.

Vėlinių tradicijos ir papročiai

Ši diena pirmą kartą minima VII a. – X a. pab. Mirusiųjų pagerbimo apeigos pagrįstos tikėjimu, esą mirusiųjų artimųjų vėlės ir toliau gyvena šalia gyvųjų ir gali jiems padėti arba pakenkti, priklausomai nuo to, kaip su jomis elgiamasi. Nuo to kilo daug papročių, magiškų veiksmų, bei tariamų apsisaugojimo priemonių, kurios turėjo nukreipti mirusiojo pyktį. Gyvieji apsirengdavo neįprastai, kad mirusieji jų neatpažintų (vėliau tai tapo gedulo drabužiais). O laidodami mirusįjį mesdavo ant jo akmenis arba berdavo tris saujas žemės, geisdami, kad jis neužsirūstintų. Vėliau tuo tikslu užritindavo ant palaidotojo akmenis, dabar statomi paminklai. Pagoniškoje Lietuvoje, kad mirusysis nepyktų, jam į karstą dėdavo įvairių namų apyvokos daiktų, papuošalų, o prie kapo kūreno ugnį. Patys puotaudavo, o tuos indus sudaužydavo. Visos šios apeigos buvo atliekamos kapinėse, kurios vadinamos – alkomis. Kiekvienas prie savo kapavietės aukojo dievams, o ypač perkūnui, kad jis pasiimtų mirusiųjų vėles. Taip pat maisto palikdavo ir vėlėms, dažniausiai sūrį ir midų.

Vėlines šventė dar pagonys. Jie dažydavo kiaušinius raudonai ir juodai, nešdavo juos ant kapų ir tikėdavosi, kad tai atneš jiems gerą derlių ar dar ką nors. Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išliko ir dabar, laikosi daugiausia jaunimo. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų. Veganai – žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu.

2 puslapis iš 71234567