|
Susėskim prie šventų Kalėdų stalo –
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi,
Ir šilumos lyg duonos atsilaužkim,
Ir būkim tvirtesni, ir būkim geresni.
Kalėdų stebuklas…
Sutemų gniūžtes į langus mėto
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad Meilė nepaliktų,-
Ji tikriausiai taip ir padarys,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindėtų žiburys.
Aš prašau, kad mus viltis surastų,
Ji tikriausiai taip ir padarys.
Prisiglauskim visi
Prie ateinančių metų,
Prie Kalėdų nakties
Žiburių languose
Ir tą šviesą,
Užgimusią šventąją naktį,
Išdalinkim visiems,
Kam tamsu širdyje.
Sidabrinės snaigės krenta jau ant delno,
Pūgos atneša tau mano nuoširdžius žodžius.
Ir Kalėdų Senis sako:
“Labas mielas, drauge. Atnešiau tau maišą dovanų.”
Ak, Kalėdos! Ak, Naujieji!
Ir draugai mieli šalia –
Gera man Jus apkabinti,
Meilės bučinius dalinti,
Švelnų žodį Jums ištart,
Švelniai švelniai prisiglaust.
SU ARTĖJANČIOM ŠVENTĖM!
Tvarte žiurkės rengia puotą,
Girtas zuikis graužia šluotą,
Vilkas šerną miške ėda,
Visiems gera, nes Kalėdos!
Jau metai keičias, naujos dienos švinta,
Nauji darbai vėl beldžias į duris.
Te laimė, džiaugsmas, šviesios mintys,
Aplanko Jus Šventų Kalėdų dienomis.
Te švenčių snaigė spindinti, puri
Į Jūsų šypsančias akis įkris…
Kai puošnios snaigės krenta žemyn tyliai,
Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru.
Laimingi būkite šv. Kalėdų proga,
Laimingi būkit per Naujus Metus!
Pažvelk pro langą – visur balta
Širdelę spaudžia, nes man šalta.
Norėčiau būt Tavo glėby
Sušildytum mane nakty.
Kviečiu Tave Kalėdų naktį
Apsilankyk padovanok man
Pačią gražiausią naktį!
Te pražysta Šv. Kalėdų rytą,
Stebuklingos snaigės ant langų.
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu…
Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo,
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi.
Ir šilumos, lyg duonos atsikandę,
Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Senis ištirps lyg vandeny,
Ateis Kalėdos,
Nauji ateis – ir girs, ir teis,
Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus,
Ir vis tik laikas – nuostabus…
Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn,
Ne balti obelų žiedai –
Tai angelai Kalėdų naktį,
Pragydo žemėj nelauktai!
Vaikeliui gimusiam aukojam
Kilniausius jausmus mūsų širdžių,
Tautos kančias po kojom klojam –
Išgirski balsą prispaustų.
Metai – kaip paukščiai,
Tik paukščiai – sugrįžta.
O metai – ne.
Tad būkime paukščiais,
Kurie sugrįžta atgal,
Kad vėl galėtų skristi.
Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus,
Tą mielą Kūčių naktį šventą.
Te nesibaigia džiaugsmas Jums gyvenimo brangaus,
Ir nepalūžkit, jeigu nuoskaudas patirt bus lemta.
Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia,
Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia,
Daugiausia – sveikatos, giedriausių dienų,
Šeimyninės laimės ir metų ilgų.
|
|