6. Krikštynų tostai

Senovės išminčiai sakė:
kada Dievas bučiuoja naujagimį į kaktą – jis taps žymiu filosofu,
kai į lupas – žymiu oratorium,
kai į kojas – žymiu šokėju,
kai į rankas – visų galų meistras.
Tad pakelkime tostą, kad Dievas neužmirštų išbučiuoti mūsų naujagimio!

5. Krikštynų tostai

Žiūrime mes į mažiulį ir svarstome kuo jis bus: artistas, karys, mokslininkas, o gal koks laureatas…
Tačiau nepriklausomai kokios žvaigždės jam bešviestų svarbiausia, kad viena iš jų būtų tikro Žmogus žvaigždė. Nors tai ne profesijos žvaigždė, bet be jos bet kas tampa niekuo.
Pakelkime tostą už tai, kad tokia žvaigždė vaikeliui visuomet rodytų kelią…

4. Krikštynų tostai

Jūsų vaikas – vienas iš turtingiausių žmonių pasaulyje: jam viskas priešaky – visos laimės ir nelaimės, garbės fanfaros ir liūdnos melodijos, visos pergalės išbandymai kurie tik gali tekti žmogui…
Pakelkime tostą už tuos gyvenimo turtus, kurie atiteks naujagimiui ir jam tie turtai būtų pakeliami ilgame ir laimingame jo gyvenime!

3. Krikštynų tostai

Gera ir išmintinga liaudies patarlė sako:
“kas galvoja metais į priekį, tegul augina duoną,
kas galvoja dešimtmečiui į priekį, tegul augina sodą,
o kas galvoja šimtmečiui į priekį, tegul augina vaikus”.
Tad pakelkime tostą už kelio pradžią.

2. Krikštynų tostai

Upeliukas, įtekantis į jūrą ir pamatęs prieš save neaprėpiamus žydrius tolius ir galimybes pasinerti, susimaišyti su ta didybę, negali užmiršti tą šaltinį iš kurio jis ištekėjo, nuo kurio prasidėjo jo vingiuotas kelias žemę per užtvankas ir kitokias kliūtis, kurias jam prisiėjo nugalėti…
Taip, kad keliu tostą už tai, kad niekuomet mes ir mūsų vaikai neužmirštų savo šaknų.

1. Krikštynų tostai

Arabų patarlė sako: “Kol sūnus mažas, būkite jam auklėtojas, kai jis išaugs – broliu”.
Pakelkime tostą už vaikus ir protingus tėvus.

37. Tostai moterims

Moteris ilgai negalėjo susilaukti vaikelio. Tuomet ji nuėjo tartis su Dievu, kad šis suteiktų jai malonę ir padovanotų vaikelį. Dievas pasižiūrėjo į apsiašarojusią moterį, pažvelgė į jos troškimu trykštančią širdį ir paklausė:
– Ar pasiruošusi gimdymo skausmus kęsti du kart daugiau nei kitos moterys?
– Ar pasiruošusi vargų ir rūpesčių turėti dvigubai daugiau nei kitos mamos?
– Ar verksi ir liūdėsi kelis kartus daugiau nei kitos?
Moteris sutiko, net neabejodama.
Prasidėjo gimdymas… atėjo Dievas ir sako:
– Pamiršau tau pasakyti, kad prie visų kančių ir skausmų, tu du kart daugiau turėsi džiaugsmo ir laimės, tavo širdis iš meilės plaks du kart dažniau nei kitų mamų, ir tavo ausys mielą žodį “mama” girdėsi iš dviejų tave mylinčių lūpų.
Taigi pakelkime taures už dvynių mamas, už dvigubą meilę ir laimę!

49. Tostai draugams

Vienas vaikinas namie šventė savo devynioliktąjį gimtadienį ir susirinko visi jo draugai. Jie šoko, gėrė, šnekučiavosi bei kitaip linksminosi. Staiga į buto duris pasibeldė vaikino tėvas. Tėvas visas išsigandęs bei uždusęs nusivedė savo sūnų į kambarį bei papasakojo, jog labai skubėjo į jo gimtadienį ir partrenkė per perėją ėjusį žmogų. Dabar šitas žmogus guli negyvas jo automobilio bagažinėje. Tuomet vaikino tėvas paprašė, kad jis viską papasakotų savo draugams bei paprašytų jų pagalbos – kad jie padėtų atsikratyti negyvo kūno. Deja, pas visus gimtadienio svečius staiga atsirado kažkokie svarbūs reikalai dėl kurių jie negalėjo padėti. Visi išsiskirstė. Liko tik vaikino mylima mergina bei geriausias jo draugas. Nusileidę žemyn, jie atėjo prie tėvo automobilio. Tėvas atidarė bagažinę. Ten gulėjo dėžė prancūziško vyno ir tuomet tėvas pasakė:
– Išgerkime už tai, kad visada šalia mūsų būtų tik tikri draugai.

8. Naujametiniai tostai

Pakelkit tostą už tuos metus,
Kur nejučiom prabėgo,
Už ugnį, degusią kadais,
Už ugnį tą, kad vėl galėtų degti
Arba visai pavirstų pelenais!

48. Tostai draugams

Vienas žmogus netikėtai uždirbo daug pinigų. Bet ar dėl nežinojimo, ką su tais pinigais daryti, ar dėl kitų priežasčių jis tuos pinigus iškeitė į aukso gabalą, užkasė jį į žemę ir kasdien ateidavo pažiūrėti ton vieton. Tas dažnas žmogaus viešnages ir parymojimus prie užkasto aukso pastebėjo kaimynas. Sulaukęs nakties, jis tą aukso gabalą iškasė, pasiėmė, o jo vietoje paliko paprasčiausią akmenį.
Kitą dieną įprastu laiku aukso šeimininkas vėl atėjo prie savo lobio. Jis iškart pastebėjo, kad žemė šioje vietoje šviežiai perkasta. Drebančiomis rankomis atkasė slėptuvę ir… aukso vietoje rado paprasčiausią akmenį. Žmogus suklupo ir ėmė graudžiai verkti. Tai pamatęs kaimynas vagis prisiartino prie žmogaus ir paklausė, ko jis verkiąs. Žmogus paaiškino, jog čia paslėpęs aukso luitą, o dabar jo vietoje radęs tik paprasčiausią akmenį. Tada kaimynas vagis tarė:
– Ko gi tau verkti? Ar tau ne tas pats, kas žemėje guli: auksas ar akmuo, jeigu tu nieko nesiruoši daryti su užkastu lobiu?
Pakelkime taurę už tai, kad savo turtus neslėptume žemėje, o vartotume savo, savo artimųjų ir bičiulių labui!

7. Naujametiniai tostai

Senatvės našta sunki.
Pakelkime taures nuo šio seno stalo, kad jam palengvėtų!
Su naujais!

75. Vestuviniai tostai

Šunelį įmetė į liūto narvą. Liūtas iškart panoro suėsti gyvulėlį, bet pirmiausia užsigeidė su juo šiek tiek pažaisti. Pažaidė, paišdykavo ir… įsimylėjo. Ir šunelis puikiausiai gyveno su liūtu viename narve.
Tad pakelkime taurę už meilę iš pirmo žvilgsnio, galinčią kurti stebuklus!

74. Vestuviniai tostai

Svetimšalis žmogus mieste sutiko vaikiną su mergina ir paklausė:
– Kaip jūsų kalba pasakyti: „Aš tave myliu”? Vaikinas tylėdamas stipriai apkabino merginą ir tarė:
– Štai kaip kalba apie meilę mūsų krašto žmonės!
Tad pakelkime taurę už meilę, kuriai nereikalingi jokie žodžiai!

196. Juokingi tostai

Zuikis su vilku pas lapę pjovė malkas. Iki vėlaus vakaro plušo. Baigus darbą, laputė ir klausia:
– Vyrukai, kuo galiu atsilyginti – pinigais ar natūra?
Zuikis vilkui šnibžda:
– Pinigų prisižiūrėjome… Įdomu, kas toji natūra? Gal koks geras daiktas, vilke?
– Gerai, lapute šeimininkėle, mokėk natūra,- pritaria vilkas zuikiui.
Lapė pradėjo mautis kelnaites…
– Verčiau būtume ėmę pinigais,- nusiminė zuikis.
– Kam mudviem tos kelnaitės? Tau per mažos, man per didelės…
Tad pakelkime taures, kad nereikėtų svetimiems nei už šį nei už tą malkų pjauti.

47. Tostai draugams

Jautis visą dieną vilko jungą. Vakare, kai jį iškinkė, alkanas keturkojis per tvorą pasiekė saulėgrąžą ir surupšnojo jos lapą. Tai pamatęs šeimininkas drožė jam vadelėmis per šonus.
Prie būdos pririštas šuo pasakė:
– Dabar supratai, kad išmokt traukti žagrę ar plūgą dar ne viskas. Reikia išmokti ir kandžiotis!
Pakelkime taures už tai, kad nevirstume nei engiamaisiais jaučiais, nei besikandžiojančiais šunimis.

4 puslapis iš 3412345678910...Paskutinis »