|
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mus darželyje baltieji jazminai!
Tiesa tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė brestantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad mama būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk.
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiurėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliudėk Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk!
Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo žvaigždė.
Ne, ne… neužgeso, ji tik dar aiškiau, skaisčiau suspindėjo.
Tegu ji šviečia Jums visą laiką ryškia gyvenimo liepsna,
Tegu ji atveria duris į pasaulį, kuriame pilna gyvenimo žiedų.
Daug laimės Jums.
Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis,
Gyvenimą mylėdami mokėkit,
Dalytis juo kai reikia su kitais.
Pagirdykit medžius, kai šauks iš karščio
Ir jūrą atpažinkite laše.
Mokėkit linksmintis ir džiaugtis garsiai,
Liūdėt ir verkti – tyliai paslapčia.
Mokėkit gimti kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus.
Tegul pro šalį dienos nepradunda,
Te jos ilgesnės būna už metus…
Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,
Mylėkit vienas kitą.
Kai viesulai ims siausti
Ir negandom dangus pajuos,
Laikykit vienas kitą.
Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,
Matykit vienas kitą.
Kai džiaugsmas degs,
Ar skausmas maus Jums širdį,
Girdėkit vienas kitą.
Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui,
Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti.
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą.
Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją.
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja.
Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jūs šitų žmonių,
Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo,
Kurie Jums širdį nešė dovanų,
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais.
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.
Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus.
Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.
Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
Padėti Jums ant virpančių delnų.
Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau.
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau.
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu.
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių.
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą,
Būt viens kitam ir broliu ir draugu.
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.
Tegul ant jūsų bendro kelio
Žiedai gražiausi pražydės.
O sutuoktuvių proga linkim
Abiems Jums laimės didelės.
Tegul vienos širdies plakimą
Kita širdis visad išgirs.
Jeigu jau suvedė likimas
Tegul jau niekad neišskirs.
Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami.
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir jį tik pats surast gali.
Sunku, oi būna! Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.
Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.
Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.
Būkite verti savo meilės prisipažinimų visą gyvenimą.
Branginkite vienas kitą tuomet, kai Jūsų nesuprastų niekas kitas žemėje.
Atleiskite nesusipratimus, kurie užplūsta pasikeitus gyvenimo aplinkybėms.
Sugebėkite išklausyti vienas kito net labiausiai prislėgti ištuštėjusios dvasios.
Taip kaip negali žemėje gyventi įsimylėjėliai vienas be kito, taip negalėkite praleisti nė vienos dienos be savo šeimos.
Te Jūsų troškimas, padaryti gyvenimą laimės šaltiniu, užlieja Jus gerumu, atsidavimu ir pasitikėjimu.
Remkitės vienas į kitą ir tapsite laimingiausia žemėje šeima, tuo pačiu įrodydami, jog meilė nenugalima, jog meilė amžina.
Pasukot šiandien jūs į naują kelią,
Kur pilna džiaugsmo ir liūdesio dienų,
Bet nieks užtemdyti negali
Dviejų galingų mylinčių širdžių.
Tas kelias ilgas ir į priekį šauks jus.
Jūs eisite ilgai labai ilgai,
O kai bus liūdna nuotaika, praskaidrins
Mažų vaikučių švelnūs ir linksmi balsai.
Linkiu, kad niekad neišblėstų jūsų mylinčių širdžių ugnis,
Kad niekad neužgestų jūsų sukurtas šeimos židinys.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto,
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jūs šitų žmonių,
Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo.
Kurie Jums širdį nešė dovanų
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais,
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.
Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus.
Tegul gyvenimas Jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.
Ir tegul niekad Jums netrūks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
Padėti Jums ant virpančių delnų.
8 puslapis iš 9«123456789»
|
|