293. Gimtadienio sveikinimai

Tu lyg lietus, kuris nuplauna sąžinės krantus
Rasos lašais ant žemės akmenų tylių…
Nuprauski laime žaidžiančius pievelėje vaikus
Ir pienės pienu piešk pasaulį ant delnų.

Būk jiems gaiva, kuri ateina po staigaus lietaus,
Būk baltas rūkas sklindantis link debesų —
Tyra, dora ir dieviška palaima iš dangaus,
Gyvenanti lietum dėl sąžinių svarių.

Esi viena tarp daugelio gyvybių atneštų —
Esi šventa ir būk laiminga tarp vaikų.

292. Gimtadienio sveikinimai

Dovanoju Tau, brangus Seneli, savo meilę.
Dovanoju Tau savo pasiekimus.
Dovanoju Tau gražų savo gyvenimą,
kad visą laiką, žvelgdamas į mane,
prisimintumei savo jaunystę ir pamirštumei metų skubėjimą.

Su neapsakomu dėkingumu dovanoju Tau
savo rūpestingumą Tavimi.
Gali būti tvirtai įsitikinęs, jog turi artimą žmogų,
kuris paduotų Tau vandens,
kuris pasirūpintų Tavo sveikata,
kuris pasirūpintų, kad visuomet būtų pilnas Tavo stalas.

Linkiu Tau tik sveikatos ir šviesių dienų,
o visa kita lai bus mano rūpestis.

291. Gimtadienio sveikinimai

Mūsų buvo daug lyg riešutėlių,
Lyg uogyčių miško pakrašty…
Lakstėme padūkę, susivėlę,
Siautėme gyvenimo kely.

Kas galėjo viską iškentėti?—
Vien tik žilas plaukas pasakys.
Kas neleido ašaroms riedėti? —
Pražiūrėję nemigo naktis.

Mylimi Seneliai, Jūs auginot
Mūsų visą būrį už tėvus…
Klaupiamės, kur Judu rymot,
Retkarčiais užlėkę į svečius.

Mūsų buvo daug lyg riešutėlių,
Tad lai žydi Jums mūs meilės gėlės.

290. Gimtadienio sveikinimai

Nuo savo stalo rupią duoną atiduosim,
Kad sotūs būtumėte kasdienybėje pilkoj
Ir druskos sauja savo laime paaukosim,
Kad Jūs suprastumėt, jog gimsta ji tiesos kovoj.

Ant mūsų slenksčio lauksite medaus ir vyno,
Beržų sulos čia Jūsų lūpos paragaus.
Po darbo nuoširdaus — ieškokit meilės tyrų —
Senolių žemė dosnumu anūkėlius apgaubs.

Palaiminimų kelyje — Gerumas Senas sėdi —
Ištiesk Jam duonos su druska už gautą gėrį.

289. Gimtadienio sveikinimai

Tyloje nepabuvę — nežinosit,
Kokia jos tikroji vertė.

Naktyje nenubudę — nežinosit,
Kokia nerimo prasmė.

Lietuje nesušlapę — nesuprasit
Sūniškos sunkios dalios.

Pūgoje nesužvarbę — nepajusit
Namų židinio kaitros.

Nepaminkit garbės, neišduokit lemty —,
Pagailėkit šunies žmoniškumo kely.

Ir gyvenimas Jūs lai liepsnos lyg ugnis,
Visų širdys lai bus tarsi Dievo širdis.

288. Gimtadienio sveikinimai

Daug metų nešiojote mus ant rankų. Daug kartų glostydami
galveles mokėte tų gyvenimo tiesų, kurių dar vis nežinojo
jauni tėveliai.

Taip viskas paprasta atrodo amžinoje kasdienybėje. Jūs
tarsi vaikštantys po namus švelnumas ir gerumas, rūpestis
ir meilė. Jūsų asmenyje sutelpa visas gyvenimas, kurio bėgame
pasisemti tarsi iš šaltinio, tarsi iš didžiausių pasaulio
versmių.

Mylimi, brangūs ir geri, linkime Jums sveikatos ir ramybės,
džiaugsmo ir ilgesio. Būkite patys laimingiausi, mūsų
globoje ir meilėje. Tikrai galite tikėtis, jog niekada nebūsite
užmiršti ir Jumis bus pasirūpinta.

Jei atsitiktų taip, jog kada nors nepaklaustume, ko Jums
reikia kasdienybei ir šventei, visuomet šaukite mus patys ir
būkite įsitikinę, kad tai suteiks mums didžiulį malonumą.

287. Gimtadienio sveikinimai

Iš baltųjų pūgų aš nunersiu Tau skraistę, Močiute,
Ir saulėlydžių tylą atnešiu maldon.
Žalių sodų pavėsį norėčiau Seneliui sukurti,
Raukšleles Jūsų lūpų apibersiu kalbom.

Jūs mane taip mylėjot, kaip mylim gyvenimą savo —
Iš bemiegių naktų Jums beliko manieji sapnai…
Senas laikas pavargęs į laikrodžio širdį pulsavo,
Kol beliko tiktai ištuštėję namai.

Ateinu Jus abu apkabinti,
Kada širdį akmuo man suspaudžia…
Padainuokit lopšinę anūkei —
Tą lopšinę — pravirkdančią, graudžią.

286. Gimtadienio sveikinimai

Tu iš mūsų svajonių gimei —
Iš ramunių laukų
Ir saulėtų rytų…

Taip laukta, taip brangi atėjai
Iš meilių dviejų,
Iš dviejų sapnų…

Tu iš alkano rojaus esi —
Iš stebuklo išnirusi lauko rūke…

Iš vilties, iš sakmės ateini
Pasislėpus Tėvų širdyse.

Iš dienos ir nakties Tu švieti
Mums ryškiausia padangių žvaigžde.

285. Gimtadienio sveikinimai

Ant Tavų delnų mes prisisupom…
„Arkliuku“ nešiojai mus visus…
Tad užaugę mes nenusisukom —
Tu dažnai atstoji mums Tėvus.

Tu nepaprastas esi, Seneli —
Užtarianti ir dosni ranka.
Juk tuomet, kai nesupras Tėveliai —
Mums širdis Tavoji atverta.

Tau dėkojame ir linkim laimės,
Mes bučiuojame Tavas rankas,
Nes be žilstančios Tavosios meilės
Nebežinom, ar gailėtų kas…

Mes, Seneli, Tavo anūkėliai,
Nors suaugę — Tavo lepūnėliai.

284. Gimtadienio sveikinimai

Ta diena, kai ramunes Tau skinsiu,
Bus vienintelė Sesers diena…
Ta naktis, kada sulytas grįšiu
Ir Tu paslėpsi nuo lemties mane,
Gal bus vienintelė tokia naktis,
Kai pritarimo ir tiesos ieškos širdis…
Ir aš žinau, kad nieko kito neieškosiu —
Tiktai vienintelės geros Sesers,
Kuri manąsias ašaras išgers…

283. Gimtadienio sveikinimai

Norisi prisiminti buvusių metų takus takelius, reikalus
reikaliukus, rūpesčius rūpestėlius. Norisi prisiminti laimingą
vaikystę ir naivią jaunystę. Visada buvome drauge ir
jokie kiti žmonės mums negali atstoti nė vienos bendros
akimirkos nuo pat gimimo.

Esi mano laukiamas, branginamas ir gerbiamas. Linkiu
Tau laimės ir didelės sėkmės. Linkiu, kad likimo vingiai visada
mus suvestų didžiulėse kryžkelėse, kuomet mes švenčiame
šventes, tačiau noriu būti dažnu Tavo gyvenimo bendrakeleiviu,
kuris padėtų nešti likimo naštą, kuris nepaliktų
kol būsime žemėje.

282. Gimtadienio sveikinimai

… žolė nenulinksta po mano Senelio kojom, nes eina
per žemę ilgaamžis gerumas…
… javai pakelia varpas į saulę, kai brenda nokinantis
duoną mano Senelis…
… medžiai sulaiko vėją prie kelio, kuriuo eina mano
Senelis, šlovindamas tiesą…
… saulė slepiasi už debesies, kad neišsekintų šaltinių,
prie kurių eina numalšinti troškulį mano Senelis…
… žmonės nukelia kepures, kuomet pro juos eina mano
Senelis, pasirėmęs išmintimi…
… eičiau Jo pėdomis, ieškočiau Jo saulės, slėpčiausi už
Jo medžių, gerčiau is Jo šaltinių, kad tik sulaukčiau tokio
amžiaus, tokios pagarbos, tokios žmonių meilės, kokios sulaukė
mano Senelis…

281. Gimtadienio sveikinimai

Jau pasipuošė auksu gyvenimo miškas —
Rudenėja gražiai, o tų metų tiek daug,
Bėgo laikas per greit ir pasikeitė viskas —
Medžiais augo vaikai ir anūkai užaugs.

Buvo laikmetis lengvas lyg pienės pūkelis:
Savo rūpesčių rankom duonos man laužei
Ir į laimę man rodęs gyvenimo kelią,
Kūrei ateitį mano — dorą ir gražią.

Kad laimingas Tu būtum, darysiu aš viską:
Neužmiršęs dienų, kai nešiojai mane.
Tegu akys vien laime ir džiaugsmu nuolat tviska!
Šimtą metų gyvenk, nes myliu aš Tave.

280. Gimtadienio sveikinimai

Atėjo laikas, kai jaunystės godos
Nesisupa žvaigždžių skliautuos
Ir viskas Tau kitaip atrodo —
Išblėso visos nuoskaudos.

Juk buvęs laikmetis — tai Tavo meilė —
Tai daug draugų ir pažinčių,
Atostogos, vaikai, jų laimė,
Ir aš, kurį šauki Tu anūku.

279. Gimtadienio sveikinimai

Gaila, kad įvairiausių reikalų gausa atveda prie Tavo
slenksčio daug rečiau nei to norėtųsi. Dažnai aplanko susimąstymas,
kas gi būtų, jei kažkada Tu nebūtumei turėjusi
laiko… Tau visuomet atsirasdavo galimybės dėl pasiaukojančios
meilės, dėl laimės kūrimo visiems — tik ne sau. Tu
niekada nestokojai mums dėmesio.
Būk laiminga, sveika ir tokia pat gera, mylima Močiute.
Branginu Tavo baltąjį amžių ir sveikinu is širdies.