|
Meilė buvo, meilė bus.
Meilė varo į kapus,
O kapuos ir vėl blogai,
Reik gyventi atskirai…
Mylėti ar kentėti?
– Ką pasirinkti, jei tai tas pats?
Džiaugtis ar liūdėti?
– Juk po didelio džiaugsmo vis tiek ateina liūdnų akimirkų…
Branginti ar nevertinti?
– Juk vis tiek tai ką labiausiai brangini tavęs nevertina…
Pasikliauti ar išduoti?
– Juk tas kuo pasikliauji būtinai tave išduos…
Užjausti ar įžeisti?
– Tą kurį užjauti,- kada nors tave įžeis…
Padėti ar kliūdyti?
– Tas kam labiausiai stengiesi padėti, tau sukliudys…
KIEK daug klausimų į kuriuos nežinome atsakymų. Kaip elgtis kai širdis tyli ir jų nepasako…
Aš tave myliu, kai šviečia saulė…
Aš tave myliu, kai nematau žvaigždžių…
Ir nesvarbu, kad mes ne kartu
Aš tai jaučiu,
Ir man to gana… :*
Tu man sakai jog mirštam,
O aš sakau jog dar jaučiu…
Tu man sakai jog šąla pirštai,
O aš sakau natūralu…
Tu man sakai jog tylim,
O aš sakau jog dar rėkiu…
Ir darsyk baisiai nusivylęs,
Tu išskrendi į šviesą sidabro keliu.
Nemylėk kaimyno,
Rinkis iš toliau –
Tolimesnė meilė
Šimtą kart geriau!
Mes bėgame, mes klumpame,
Gyvenimas – bjaurus!
O kai mirtis mums į akis pažiūri,
Visas jėgas sukaupę sušunkame:
– Mirtie palauk! Gyvenimas gražus!
Kartais noriu pabėgti mintimis pas tave…
Kartais noriu tyliai, bet kad visas pasaulis išgirstų pasakyti – MYLIU TAVE…
Kartais noriu išgirsti tave… bet visada noriu, kad amžinai būtum šalia…
Gaila, bet ko taip trokštu niekada daugiau to nebus!..
Bet žinok tik viena, kad nerealiai MYLIU TAVE! :*
Aš juk šalia!.. Visai šalia…
Tyliai plasnoju viduj, aplink tave…
O tu pagauk mane!
Kai apkabinsi, aš būsiu tavo visada…
Jei pasiklysiu, žinau, kur skristi,
Man parodys tavo spindinčios akys…
Tu būk manimi, as būsiu tavimi,
O lietų dalinkim per pusę!
Dabar patylėkim…
Širdies plakime aš noriu išgirsti ką ten slepi…
O visos baimės savaime išnyks…
Tu tik leisk man pajaust… KĄ TU JAUTI…
Gražios naktys ir žvaigždėtas dangus,
Tavo šiluma gaubianti mane.
Apkabink stipriai ir nebėk nuo manęs
Juk nieko brangesnio man už tave nėra.
Tamsu tamsu aplink mane…
Į glėby nakties aš einu…
Nors šalta, nors lyja einu…
Einu pas Tave… Aš tikiu…
Tikiu, kad surasiu Tave…
Tikiu, kad priimsi mane…
Nepyk dariau daug klaidų…
Nepyk, aš sugrįžtu…
Priimk mane tokią, kokia aš esu…
Juk pasauly nėra tobulų…
Aš sušalus sulijus einu…
Einu pas Tave… Aš tikiu…
Tikiu, kad surasiu Tave…
Tikiu, kad priimsi mane…
Nepyk dariau daug klaidų…
Nepyk, aš sugįžtu…
Gyvenimas pilnas šviesos, garsų, spalvų ir emocijų,
Bet nei vienas iš jų niekada taip giliai neįstrigs mano širdyje,
Kaip tavo žvilgsnis į manas akis, tavo šypsena tik man,
Tavo balsas šaukiantis mano vardą ir tavo lūpos liečiančios manąsias.
Myliu Tave!
Grįžk atgal aš pasiilgau…
Tavo kūno, ir melsvų akių….
Tyro juoko, pilno meilės žvilgsnio…
Ir švelnių kaip vėjas bučinių…
Ateik, kai aš tave pakviesiu…
Ateik, kai aš viena tamsoj liūdėsiu…
Priglausk mane šiltam glėby…
Ir niekad nepaleisk…
Sėdėdama po dangumi žvaigždėtu…
Girdžiu žingsnius artėjant prie manęs…
Ir išgirstu iš Tavo lūpų…
Myliu Tave labai karštai…
Lie žodžiai lyg melodija skambi…
Suvirpina širdies stygas…
Ir nuneša mane kažkur toli…
Kur norėčiau likt tik su Tavim…
Bet viskas iš po kojų man staiga išslysta…
Ir nebėra nakties ir paslaptis…
Nebegirdžiu nei Tavo žingsnių…
Nei žodžių sakančių myliu…
Nebeliko visko ką turėjau…
Nieko, nieko ką jaučiau aš Tau…
Liko tik prisiminimas mano sapno…
Sapno iš kurio aš pabudau…
Leisk tylėti – nieko neklausk,
Leisk žiūrėti – neužsimerk,
Leisk bučiuoti – atsakyk tuo pačiu…
Leisk mylėti – nepaleisk niekada!
Norėčiau matyti tavo akis,
Norėčiau girdėti tavo švelnius žodžius,
Norečiau jausti tavo švelnias rankas,
Norėčiau būti amžinai tavo glėby!
|
|