Pirmoji šalies dama

Pirmoji šalies dama (angl. The first lady) šalies prezidento žmona. Spėjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. Teiloras (Zachary Taylor, 1784–1850). Mirus buvusio JAV prezidento Dž. Medisono (James Madison, 1751–1836) našlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison), Z. Teiloras per jos laidotuves esą pasakęs: „Ji niekada nebus užmiršta, nes ji iš tiesų buvo mūsų Pirmoji Dama ištisą pusę amžiaus“. JAV spaudoje šis titulas pirmą kartą pasirodė 1860 m. – pirmąja dama tąsyk buvo pavadinta H. Lein (Harriet Rebecca Lane Johnston, 1830–1903), nevedusio prezidento Dž. Bačeneno (James Buchanan, 1791–1868) gražuolė dukterėčia, padėjusi jam šeimininkauti Baltuosiuose Rūmuose.

Pirmiausia paimsim valdžią, o paskui pažiūrėsim

Pirmiausia paimsim valdžią, o paskui pažiūrėsim – sakoma, kai nežinoma ar nenumatoma, kas veikti, pasiekus užsibrėžtą tikslą. Perfrazuoti rusų bolševikų vado V. Lenino (1870–1924) žodžiai, pasakyti 1917 m. spalio perversmo išvakarėse: „Valdžios paėmimas yra sukilimo reikalas; jo politinis tikslas paaiškės po to“.

Pirkti katę maiše

Pirkti katę maiše – rizikuoti įsigyti ką nors, prieš tai neapžiūrėjus, įsitraukti į kokį renginį ar veiklą, neišsiaiškinus visų sąlygų ar aplinkybių. Posakis kilęs iš daugeliui tautų žinomo anekdoto apie sukčių, bandžiusį kaip paršą parduoti katę maiše.

Pinigai nesmirda

Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant nešvariu ar nusikalstamu darbu įsigytus pinigus. Posakis iš istorijos apie Romos imperatorių Vespasianą (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdė 69–79), kurio sūnus Titas priekaištavęs tėvui, kam šis apmokestinęs viešuosius tualetus. Vespasianas prikišęs sūnui prie nosies kelias monetas ir paklausęs, ar jos turi kvapą. Sūnui atsakius neigiamai, tėvas jam paaiškinęs, kad jos gautos iš naujojo mokesčio.

Pilti alyvos į ugnį

Pilti alyvos į ugnį (lot. Oleum addere camino) dar labiau komplikuoti ir taip sudėtingą situaciją ar aštrinti konfliktą. Posakio autorius – romėnų poetas Horacijus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojęs jį „Satyrose“.

Pilkasis kardinolas

Pilkasis kardinolas – slaptas asmuo, darantis įtaką vykdomąją valdžią turintiems pareigūnams; faktiškasis valdytojas. Posakis kilo iš Prancūzijos valstybės veikėjo kardinolo Rišeljė (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padėjėjo pravardės. Rišeljė dešinioji ranka ir patarėjas buvo vienuolis kapucinas tėvas Žozefas (Joseph), nešiojęs pilką sutaną (iš čia ir pravardė), tuo tarpu kardinolo apranga yra ryškiai raudona. Vėliau pilkuoju kardinolu pradėtas vadinti ir pats Rišeljė. 1622 m. tapęs kardinolu, o nuo 1624 m. – pirmuoju Karališkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos išliko faktiškasis Prancūzijos valdovas, valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643, valdė 1610–1643).

Pilietinė drąsa

Pilietinė drąsa – ryžtas ir drąsa, atiekant savo pilietinę pareigą, nesibijant galimų represijų ar oponentų keršto. Tokiu pavadinimu rusų poetas dekabristas K. Rylejevas (1795–1826) parašęs odę.

Pikta akis

Pikta akis – žvilgsnis, kuris gali pakenkti: nužiūrėti, užburti ir pan. Senovėje tikėta, kad piktą ar nemalonų žvilgsnį turi burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galį skleisti žvilgsniu.

Peržengti Rubikoną

Peržengti Rubikoną – padaryti lemtingą sprendimą, po kurio nebegalima atitaisyti padėties. Rubikonas (‘raudonasis’) buvo upelis, skyręs Romą nuo jos provincijos Galijos. Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Cęsar, 100–44 pr. m. e.) senatas buvo uždraudęs savo legionus įvesti į Romos teritoriją. Tačiau 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais peržengė Rubikoną ir pradėjo pilietinį karą. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalėjo Pompėjų ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja, kad abejonių valandą Cezariui pasirodęs milžiniškas trimitininkas, kvietęs jį peržengti upelį. Cezaris palaikęs tai geru ženklu ir ryžęsis peržengti.

Permainų vėjai

Permainų vėjai (angl. Wind of change) iš esmės besikeičiančios sąlygos, aplinkybės, naujovių visuma. Posakio autorius – Didžiosios Britanijos politinis veikėjas H. Mak milanas (Harold Macmillan, 1894–1986, premjeras 1957–1963), vienoje iš savo kalbų 1960 m. pasakęs: „Permainų vėjas dvelkia virš žemyno“, turėdamas galvoje išsivaduojamąjį sąjūdį Afrikoje.

Per kančias į žvaigždes

Per kančias į žvaigždes (lot. Per aspera ad astra) sakoma, kai norima pabrėžti, jog dideli tikslai ar šlovė pasiekiami tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romėnų filosofo, dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annęus Seneca, 4 pr. m. e.) tragedijoje „Pamišęs Herkulis“. Visas posakis čia skambąs taip: Per aspera sic itur ad astra ‘per kančias taip einama į žvaigždes’; šiuos žodžius pasako Herkulio žmona Megara Tėbų valdovui Likui, tikėdamasi, kad Herkulis bus paimtas į dangų, kaip Jupiterio sūnus. Tačiau pirmasis posakį pavartojęs romėnų poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos žodžius pasako Apolonas Enėjo sūnui Askanijui Jului, girdamas jį už narsą.

Penktoji kolona

Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji priešo sąjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys iš vidaus. Taip pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco Franco, 1892–1975) šalininkai Madride per jo apsiaustį 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinęs frankistinis brigados generolas E. Mola (Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi į madridiečius pasakęs, kad keturias jo armijos kolonas, mestas į Madrido šturmą, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti pačiame Madride.

Pažink save

Pažink save (lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad būtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinės bei dvasinės galimybės siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, pažinęs save, geriau suprasi kitus. Užrašas, buvęs Apolono šventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. išminčiai, o romėnų poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis) „Satyrose“ teigė, jog „žodžiai pažink pats save! iš dangaus ligi mūsų atėjo“.

Pažadėtoji žemė

Pažadėtoji žemė – visų lūkesčių išsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinė laimė, gerovė, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo pažadas Mozei išvesti žydus iš Egipto: „nužengiau išgelbėti iš egiptiečių rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, į kraštą, tekantį pienu ir medumi“; „Aš pažadu išvesti jus iš Egipto kančios į kraštą kanaaniečių, hetitų, amoriečių, perizitų, hivitų ir jebusitų, į kraštą, tekantį pienu ir medumi“. Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiške žydams, kuriame jis primena jų istorijos fragmentus: „Tikėdamas jis (Abraomas) apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais“.

Paukščių takas

Paukščių takas – balkšva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visą skliautą – mūsų galaktikos žvaigždžių ir ūkų švytėjimas. Pavadinimas žinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkų kalboms. Tikėta, kad pagal jį paukščiai orientuojasi, migruodami į šiltuosius kraštus ir atgal. Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku; iš čia per lotynų kalbą pavadinimas pateko į kitas Europos kalbas (angl. Milky Way), o graikiškuoju pavadinimu pradėtos vadinti galaktikos. Pieno tako atsiradimą gr. mitas aiškina taip: gimus Herakliui, jo tėvas Dzeusas, norėdamas, kad sūnus gautų dieviškų savybių (Heraklio motina buvo mirtinga moteris Alkmenė), slapta prinešęs kūdikį miegančiai Herai prie krūties. Pabudusi ir pamačiusi, jog žindo nepažįstamą kūdikį, Hera išplėšė jam iš burnos krūtį, o pieno čiurkšlė perskrodė dangų ir sustingo.