|
Ryžtingai nubloškęs ir tamsą, ir šaltį,
Pavasario šėlsmas vėl kelia jausmus.
Pajuskim tikėjimą, meilę ir viltį,
Velykos sugrįžo! Velykos pas mus!
Kelk aukštyn, puriena, gintarinį žiedą,
Jau seniai žilvitis Aleliuja gieda.
Atpirkėjui lenkias obelys už lango,
Vyturio giesmelė kyla jau į dangų.
Kai varsom auksinėm žemė puoštis ima,
Varpas visus šaukia į prisikėlimą.
Sklinda žvakių kvapas, ir vargonai gaudžia.
Pajunti, kaip rankos maldai susiglaudžia.
Velykų bobutė po miestą skrajoja,
Ridena ji margučių šimtą,
O Velykų rytas – už lango švinta!
Tegul Velykos šitos būna, kaip saulė, ežeras ramus.
Tegul sėkmė ir laimė lydi Jūsų troškimus.
Su Šv. Velykom!
Lai Velykinė bobutė dovanoja Tau margutį.
Žalsvą – simbolį stiprybės,
Melsvą – santaikos, ramybės,
O raudoną nuo širdies –
Meilės simbolį, vilties!
Tegul gyvenimas būna toks šviesus,
Kaip kiaušinio baltymas,
Te saulėtas – kaip kiaušinio trynys,
O sunkumai – trapūs, kaip kiaušinio lukštas.
Su Šv. Velykom!
Zuikučiai po pievas ridens margučius
Ir laimės atneš į Tavo namučius.
Velykos, Velykos ateina pas mus.
Gražiausi margučiai ateina pas jus.
Kaip saulė, kaip medis margutis ridenas,
Tik dieną ir naktį per meilę gyvena.
Velykos jau atėjo, kiaušinių daug pridėjom,
O šiandieną juos daužysim, lukštelius išbarstysim…
Gal dar nežydi lauko gėlės
Ir drugio sparnas skruosto nepalies.
Tegul pakils, kas rudenį nunyko,
Tegul Velykų saulė mums vėl švies!
Du gaideliai žirnius kūlė, jų kiaušiniai susidūrė!
Pirmą dieną mėlynavo, antrą dieną pažaliavo.
Mainėsi visom spalvom! Su Velykom! Su šventom!
Jau tokia gaidžių dalia – su margučiais jie stale,
Bet po to ateis Kalėdos – žąsinų ir kalakutų bėdos.
Per velykų šventą rytą tūkstančiai margučių ritas,
Ritas žalias ir raudonas, gelsvo jau įskeltas šonas,
Tegul skyla tegul dūžta, o tau laimės lai netrūksta.
Su Šv. Velykom!
Velykos, velykėlės
Jau čia aš tau sakau,
Zuikis jau ir čia.
Marga mirga tie margučiai,
Dažo juos linksmi vaikai.
Jie išties gražus visi,
Bet gražiausi sveiki ir margi.
Su Šv. Velykom.
Tyla – rytinio džiaugsmo maldos.
Keliuos žmonės tartum vėlės.
Varpai padangėj plevėsuoja,
Baltąsias vėliavas iškėlę.
Į vandenyną plaukia upės.
Nakčia sukurti laužai gęsta.
Į ryto saulę galvos linksta,
O širdys spinduliuos paskęsta.
8 puslapis iš 9«123456789»
|
|