Sveikinimai.lt

Mes apsipyle prakaitu abu, pukais aplipe tesem kova, as dejavau, o tu saukei balsu… kai i rusi nesem sena lova…

As trokstu taves! Noriu tai daryti dar ir dar! Isivaizduok – pirma as uzdegu tave ir mes susiliejame, pagaliau as kaifuoju. As niekad nemesiu rukyt…

As ji suspaudziu savo rankose… Jis sutvirteja, pradedu slankioti aukstyn-zemyn… matau, kad jam gera… jis issilieja baltu skysciu… kaip gera melzti karve!

Kaip as ji myliu: paimu svelniai i rankas, prispaudziu prie lupu, apzioju ir ciulpiu, kol isbega jis, skystas ir labai skanus – SVYTURIO ALUS.

Aš tau noriu pasakyti vieną dalyką, tik pažadėk, kad neišsigąsi, geriau tai išgirsi iš manęs o ne iš ko kito… Iš tiesų Kalėdų Senelio nėra, tik niekam nesakyk.

Letai mano pirstas slenka zemyn pro apatine lupa, netrukus jis pasiekia kakla, pecius, zemiau ju… pilva, bamba, ir staiga jo kelione baigesi…

Mano kunas svelniai slydo jos pavirsiumi. Pamazu leidausi vis zemiau ir zemiau jos kalneliais. Judejau lygumom. Ji tikrai vienintele ir nepakartojama – mano Tevyne.

Ar tu norėtum su manimi vertikaliai, o paskui horizontaliai?.. prie ryskios sviesos, judant pastoviu ritmu, aukstyn – zemyn, aukstyn – zemyn… dazyti sienas?