Patarlės apie kvailumą

Lietuvių liaudies patarlės apie kvailumą.
[Daugiau…]

Patarlės apie protą

Lietuvių liaudies patarlės apie protą.
[Daugiau…]

Patarlės apie Lietuvą ir lietuvius

Lietuvių liaudies patarlės apie Lietuvą ir lietuvius.
[Daugiau…]

Patarlės apie tėvynę

Lietuvių liaudies patarlės apie tėvynę.
[Daugiau…]

Patarlės apie teisybę

Lietuvių liaudies patarlės apie teisybę.
[Daugiau…]

Patarlės apie velnią

Lietuvių liaudies patarlės apie velnią.
[Daugiau…]

Patarlės apie turtą

Lietuvių liaudies patarlės apie turtą.
[Daugiau…]

Patarlės apie žmogų

Lietuvių liaudies patarlės apie žmogų.
[Daugiau…]

Patarlės apie darbą

Lietuvių liaudies patarlės apie darbą.
[Daugiau…]

Visi Merfio dėsniai pagal kategorijas

Merfio dėsniai – kurių esmė tame, kad jei kas nors gali nepasisekti, tai neišvengiamai ir atsitiks.

Merfio dėsniai su laiku tapo labai populiarūs. Jie apaugo aksiomomis, pasekmėmis, taisyklėmis, kitais dėsniais, postulatais ir dilemomis. Kai kurie iš jų jau beveik neturėjo nieko bendra su pradiniu Merfio dėsniu (žinoma, išskyrus požiūrį į daiktus ir galimybes), technika ir pačiu Merfiu. Daugelio tokių dėsnių autoriai yra žinomos asmenybės, užimančios atitinkamus postus. Ir, žinoma, daugybės naujų dėsnių autoriai lieka nežinomi.

Nors Merfio dėsniai skamba šiek tiek nerimtai ir dažniausiai naudojami norint pasilinksminti, tačiau kartu jie atspindi ir rimtą požiūrį. Iš tikrųjų, kodėl oras blogesnis dažniausia savaitgaliais, kodėl gatvėse kamščiai, kai jums atsirado skubus reikalas? Kodėl sumuštinis visada krenta sviestu žemyn? Galima sakyti, kad Merfio dėsniai atspindi inžinierių požiūrį į gyvenimą. Beveik niekada naujai suprojektuota sistema nepradeda iškart dirbti. Dažniausiai to net nesitikima. Daromi bandymai, sistema stebima, nustatomos problemos, kurias vėliau teks šalinti.

Merfio dėsniai išsiplėtė, pasidaugino, buvo suklasifikuoti į daugybę dalių: biurokratijai, gydytojams, technikos kūrėjams ir prižiūrėtojams, ekspertams, sportininkams ir t.t. Štai keletas kategorijų:

Merfio dėsniai apie alkoholį
Merfio dėsniai apie buitį
Merfio dėsniai apie darbą
Merfio dėsniai apie draugus
Merfio dėsniai apie fiziką
Merfio dėsniai apie husarus ir meilužes
Merfio dėsniai apie juoką
Merfio dėsniai apie karą
Merfio dėsniai apie kompiuteriją
Merfio dėsniai apie maistą
Merfio dėsniai apie mediciną
Merfio dėsniai apie meilę
Merfio dėsniai apie mokslą
Merfio dėsniai apie moteris ir vyrus
Merfio dėsniai apie pinigus
Merfio dėsniai apie rašytojus
Merfio dėsniai apie reklamą
Merfio dėsniai apie vairavimą
Merfio dėsniai apie žmones

Visi prietarai pagal kategorijas

Prietarai – maginiai tikėjimai pranašingais ženklais, nulemiančiais ateitį. Prietarais dažnai įvardijami tikėjimai nežemiškomis galiomis, talismanais, magija, ateistiniu požiūriu – tikėjimas dievu / dievais, pomirtiniu gyvenimu, stebuklais, kitais iracionaliais dalykais.

Visi prietarai pagal kategorijas:

Prietarai apie česnaką
Prietarai apie daiktus
Prietarai apie darbą
Prietarai apie dovanas
Prietarai apie duoną
Prietarai apie gegutes
Prietarai apie gyvūnus
Prietarai apie Kalėdas
Prietarai apie kates
Prietarai apie Kūčias
Prietarai apie laikrodžius
Prietarai apie medžius
Prietarai apie meilę
Prietarai apie mirtį
Prietarai apie Naujus Metus
Prietarai apie obuolį
Prietarai apie orą
Prietarai apie paukščius
Prietarai apie penktadienį
Prietarai apie pinigus
Prietarai apie plaukus
Prietarai apie sapnus
Prietarai apie šunis
Prietarai apie sveikatą
Prietarai apie vaivorykštę
Prietarai apie veidrodžius
Prietarai apie velnią
Prietarai apie Velykas
Prietarai apie vestuves
Prietarai apie vorus
Prietarai apie žmones
Prietarai apie žvaigždes

Tautosakos žanrai

Tautosaka (kitaip folkloras) – kultūrinės informacijos visuma, apimanti pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan., o taip pat ir veikla, kurios dėka ši informacija perduodama, būdinga tam tikrai etninei ir/ar socialinei grupei.

DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA
Choreografinis folkloras Anekdotai
Instrumentinis folkloras Atvirkštinė kalba
Dainos: Būrimai
baladės Erzinimai
darbo dainos Garsų pamėgdžiojimai
didaktinės dainos Greitakalbės
dainos apie gamtą Keiksmai
emigrantų dainos Maldelės
humoristinės dainos Mįslės, minklės, galvosūkiai
jaunimo dainos Oracijos
kalendorinių apeigų dainos Pasakos:
karinės-istorinės dainos pasakos apie gyvūnus
krikštynų dainos pasakos apie velnią
literatūrinės dainos buitinės pasakos
meilės dainos formulinės pasakos
mitologinės dainos melų pasakos
romansai novelinės pasakos
šeimos dainos parabolinės pasakos
šokių, ratelių, žaidimų dainos pasakos be galo
talalinės pasakos-legendos
vaikų dainos stebuklinės pasakos
vaišių dainos Pasakėčios
vestuvių dainos Pasakojimai
Giesmės Patarlės ir priežodžiai
Raudos: Sakmės:
buitinės raudos etiologinės sakmės
karo-rekrutų raudos mitologinės sakmės
laidotuvių raudos padavimai
vestuvių raudos Situaciniai pasakymai
Sutartinės Skaičiuotės ir skaičiavimai
Šūksniai
Papročiai Tikėjimai
Parodijos
Užkalbėjimai

Anekdotai

Anekdotai – tai trumpi komiški kūriniai, turintys staigią, efektyvią pabaigą. Anekdotams artimų siužetų esama beveik visuose pasakojamosios tautosakos žanruose. Dažnai anekdotas baigiamas tiesioginės kalbos replika, tad nenuostabu, kad daugelis jų artimi ir mažiesiems žanrams (pvz., minklėms, nesusikalbėjimams).
[Daugiau…]

Atvirkštinė kalba

Atvirkštinė kalba – tai savotiškas kalbos žaidimas, toks kalbėjimo būdas, kai skiemenys sukeičiami vietomis:
[Daugiau…]

Baladės

Baladės – epinio pobūdžio dainos, vaizduojančios nekasdieniškus, tragiškus įvykius. Lietuvių liaudies baladėse, skirtingai nei kitų tautų šio žanro kūriniuose, vyrauja lyrinis pradas. Ši savybė lėmė, kad nemažai baladiškų kūrinių lietuvių liaudies dainų sisteminiame kataloge priskiriama vestuvių, kalendorinių apeigų, meilės, karinių-istorinių dainų žanrams. Dauguma lietuvių baladžių siužetų yra tarptautiniai, jiems artimiausi rusų, ukrainiečių, lenkų baladiniai siužetai. Lietuvių baladėse vyrauja šeimos, meilės bei karinė-istorinė tematika. Jose vaizduojami priešiški šeimos narių (vyro ir žmonos, tėvo ir dukters, marčios ir anytos, brolio ir sesers) santykiai, įvairios šeimos nelaimės (liga, mirtis), tragiškai išsisprendę mylimųjų konfliktai, dramatiški kario buities momentai. Šiose dainose išryškinami įvairūs gyvenimo reiškinių kraštutinumai, iškeliamos moralinės normos. Baladžių atlikimo nesaistė apeigos rėmai. Kita vertus, dėl dramatiško turinio, dažnų tragiškų motyvų baladės, ypač Dzūkijoje, buvo siejamos su gavėnios laikotarpiu.
[Daugiau…]