Pabaigos pradžia

Pabaigos pradžia (angl. the beginning of the end) – viskas kas turi pabaigą, turi ir pradžią. Posakis iš komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Visas pasaulis yra teatras

Visas pasaulis yra teatras / Ir visi vyrai ir moterys artistai (angl. All the world’s a stage / And all the men and women merely players) – posakis iš dramos „Kaip jums patinka“. Jo istorija tokia. Prie teatro, kuriame vaidino Šekspyras, stovėjo Atlanto statula, laikanti ant savo pečių gaublį su emblema Totus mundus agit histrionem „visas pasaulis aktoriauja“ arba „visas pasaulis vaidina“.

Hanibalas prie vartų

Hanibalas prie vartų (lot. Hannibal ad portas!) – reiškia pavojus čia pat.

Danajų dovana

Danajų dovana – klastingai duota dovana, pražūtinga tam, kas ją gavęs. Pagal senovės graikų mitą, danajai (graikai) padovanojo Trojai medinį arklį, kurio viduje pasislėpę danajai vėliau užėmė šį miestą.

Danaidžių statinė

Danaidžių statinė – begalinis ir bevaisis darbas. Pagal senovės graikų mitą, danaidės – mitinės būtybės, karaliaus Argo 50 dukterų. Vestuvių naktį, Danajo įsakymu, 49 iš jų nužudė savo vyrus ir už tai buvo dievų pasmerktos po mirties požemio pasaulyje amžinai nešioti vandenį į bedugnę statinę.

Kaino žymė

Kaino žymė – ypatingas ženklas. Pagal Bibliją, juo buvo pažymėtas Kainas, vyriausiasis Adomo ir Ievos sūnus, kuris iš pavydo, kad Dievas priėmė ne jo, o brolio Abelio auką, pastarąjį nužudė.

Lukulo puota

Lukulo puota – prabangi puota, besaikis lėbavimas. Pavadinta pagal sen. Romos karvedį Lukulą, kuris garsėjęs didžiule prabanga, turtais ir keldavęs nepaprastai prabangias puotas.

Spartietiškas auklėjimas

Spartietiškas auklėjimas – jaunimo auklėjimas taip, kad jis užaugtų ištvermingas, užgrūdintas, nebijantis pavojų ir sunkumų.

50. Vestuviniai tostai

Gyveno kartą medžiotojas su žmona. Nuo pat pirmos dienos, kai namuose atsirado jo žmona, ant namo stogo lizdelį susisuko mažas paukščiukas. Ir medžiotojas pamilo paukščiuką: ar atsikėlęs rytą, ar eidamas medžioklėn jis nepamiršdavo paukšteliui paberti grūdų.
Bet kartą medžiotojas susiruošė ilgesnėn kelionėn. Išvykdamas jis paprašė žmonos:
– Nepamiršk to mūsų mažojo paukštelio, kuris gyvena ant stogo. Maitink jį, o kai prisiminsi mane ir pakalbėk su juo.
Bet žmona pamiršo medžiotojo prašymą, nepasirūpino mažuoju paukšteliu.
Kai po kelių savaičių grįžo medžiotojas, jis rado tik tuščią paukštelio lizdą. Ir nuo tos dienos namuose prasidėjo barniai, nuoskaudos, abipusiai nesusipratimai. Galų gale medžiotojo šeima iširo.
Medžiotojas nežinojo tikslios skyrybų priežasties, bet širdimi nujautė. Iš tiesų, tas mažas paukštelis, gyvenęs ant jų stogo, buvo tapęs jų mažos šeimyninės laimės saugotoju.
Tad niekada nepamirškime nuolat prisiminti tą mažą paukštelį, gyvenantį kiekvienoje šeimoje ir vadinamą “šeimyninė laimė”.
Pakelkime taurę už meilę, už abipusį vyro ir žmonos supratimą.