20. Užuojautos žodžiai

Amžiams užsimerkė Tavo akys,
Lūpos neprabils jau niekada.
Liko tuštuma, liepsnelės žvakių
Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.

19. Užuojautos žodžiai

Žmogus – tik žemės svečias,
Ir turi jis sugrįžt namo.
Bet kaip sunku išleisti jį į kelią,
Kuriuo negrįžta niekas atgalios.

18. Užuojautos žodžiai

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga,
Brangiausi žmonės eina ir palieka…
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa,
Ir atminty gyvi išlieka.

17. Užuojautos žodžiai

Jei dar įmanoma tave paguosti,
Žinok, kad širdys mūsų gedi su tavim.
Tik žmogui skausmą pažaboti,
Surast ramybę, susitaikyt su lemtim.

16. Užuojautos žodžiai

Liko smėlio kapas, šaltas, nebylus,
Paliko skausmas širdyje gilus…

15. Užuojautos žodžiai

Kapų tyla ir juoda žemelė amžinam poilsiui priglaudė mylimą mamą.
Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jos artimiesiems.

14. Užuojautos žodžiai

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį,
Tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.
Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius.

13. Užuojautos žodžiai

Pasakyk, saulele, kodėl žemė tyli,
Kai brangiausią žmogų atima iš mūsų?
Erškėčiuotą kelią eitum,
Kad tiktai sugrįžtų vėlei į namus.

12. Užuojautos žodžiai

Nepareis, nesugrįž, nepabels į duris,
Nors iš skausmo ir plyštų širdis.
Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai,
Tik sapne kai kada aplankys.

11. Užuojautos žodžiai

Visos mūsų maldos kasdieninės,
Viešpatie, duok tėviškės dangaus.
Tik tenai pailsusios krūtinės,
Po visų kelionių atsigaus.

10. Užuojautos žodžiai

Jūs likote tarsi kažko netekę,
O juk, tiesa – netekote tiek daug.
Uždekite širdy dar vieną žvakę
Ir atsitieskite skausme.

9. Užuojautos žodžiai

Nors drasko širdį skausmas, abejonės,
Nepulk į neviltį – ji pragaištinga.

8. Užuojautos žodžiai

Nebeišgirsit jau daugiau tėvelio balso,
Tik paliks atminty jo žodžiai ištarti.
Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos,
Ir paliko vien sielvartas širdy.

7. Užuojautos žodžiai

Netektis. O gal žvaigždė?
Išsivedė brangiausią žmogų.
Lemtis. O gal gyvenimas?
Paliko begalinį skausmą.

6. Užuojautos žodžiai

Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę,
Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu.
Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią,
Prisikelti amžiams aš nebegaliu.