Dievas iš mašinos

Dievas iš mašinos (lot. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikėtos aplinkybės, greitai pašalinusios beviltišką situaciją ar išsprendusios neišsprendžiamą problemą. Posakis atėjo iš antikinio teatro, kur supainiotą intrigą spektaklio pabaigoje išspręsdavęs į sceną mechanizmais nuleistas dievas.

Dievas davė, Dievas ir atėmė

Dievas davė, Dievas ir atėmė apie nuolankų susitaikymą su praradimu (to, kas buvo lengvai, be asmeninių pastangų įsigyta). Posakis iš Senojo Testamento Jobo knygos. Tikrindamas Jobo tikėjimo tvirtumą, Dievas siuntęs jam sunkius išbandymus, tarp jų ir viso turto netektį. Į tai Jobas atsakęs: „Nuogas išėjau iš motinos įsčių, nuogas ten sugrįšiu; Viešpats davė, Viešpats ir atėmė! Tebūna pašlovintas Viešpaties vardas!”.

Didysis kombinatorius

Didysis kombinatorius – veiklus, energingas sukčius. Posakis iš rusų rašytojų Ilfo (1897–1937) ir Petrovo (1903–1942) romano „Dvylika kėdžių“ VII skyriaus pavadinimo. Šiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis, apsukrus, išradingas ir nepailstantis lobio, paslėpto vienoje iš buvusio 12 komplekto kėdžių, ieškotojas.

Didysis brolis

Didysis brolis (angl. Big Brother) totalitarinės valstybės valdžios klanas ar valdančioji nacija. Pavadinimas paimtas iš Dž. Orvelo (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen
Eighty-Four, 1949), kuriame vaizduojama totalitarinė valstybė Okeanija, valdoma mįslingojo Didžiojo Brolio, primenanti hitlerinę Vokietiją ar stalininę Rusiją. Iš to romano paplito ir frazė „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you).

Didybės manija

Didybės manija (lot. Mania grandiosa; kitaip – megalomanija) patologiškas pasitikėjimas savimi, savęs pervertinimas, savo gabumų, pasiekimų ar savo kilmės aukštinimas, sureikšminimas, komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Gali būti vienas iš šizofrenijos ar paranojos požymių.

Didybės daugiskaita

Didybės daugiskaita (lot. Pluralis maiestatis) įvardžio mes vartojimas vietoje aš. Tokia vartosena buvo būdinga karaliams, imperatoriams (todėl dar vadinama karališkuoju „mes“); šią daugiskaitą vartojo ir bažnyčios hierarchai, universitetų rektoriai. Vartosena kilo iš to, kad karaliai atstovavę visai tautai, be to, ne tik savo, bet ir aneksuotųjų kraštų: Iš Dievo malonės Mes, Aleksandras Antrasis, visos Rusijos caras ir valdovas, Lenkijos karalius, Suomijos didysis kunigaikštis… Daugiskaitą caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. vasarį: Sutikdami su Imperijos Dūma, Mes nusprendėme atsisakyti Rusijos Imperijos sosto ir sudėti aukščiausiosios valdžios įgaliojimus.

Dešinioji ranka

Dešinioji ranka, pagrindinis ar patikimiausias padėjėjas. Iš senovės atėjusi nuomonė, kad dešinė pusė yra „teisingoji“, „geroji“, „nuo Dievo“, o kairė – „neteisingoji“, „negeroji“, „nuo velnio“. Sėdėti valdovui iš dešinės būdavę labai garbinga; apie Kristų rašoma, kad „įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai, ir valdžios, ir galybės“. Dešinės rankos ar pusės motyvas Biblijoje yra dažnas: „Koks tu esi galingas! Stipri yra tavo ranka, visa pasiekianti tavo dešinė!“.

Dėl skonio nesiginčijama

Dėl skonio nesiginčijama (lot. De gustibus non est disputandum) siūlymas nutraukti ginčą, jei argumentuojama estetiniais, subjektyviais vertinimais. Posakis atėjo iš Viduramžių scholastų darbų.

Dėdė Semas

Dėdė Semas (angl. Uncle Sam) JAV personifikacija, jų simbolis. Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson, 1766–1854) vardu. JAV antrojo karo su Didžiąja Britanija metu (1812–1814) S. Vilsonas tiekęs amerikiečių armijai mėsą valdiškose statinaitėse, ant kurių buvo santrumpa U.S. (United States ‘Jungtinės Valstijos’). Šią santrumpą kareiviai juokais iššifravę kaip tiekėjo inicialus: Uncle Sam ‘dėdė Semas’.

Daug triukšmo dėl nieko

Daug triukšmo dėl nieko (angl. Much ado about nothing) apie emocingą ar dramatizuotą nereikšmingos situacijos vertinimą. Posakio autorius – anglų poetas ir dramaturgas V. šekspyras (William Shakespeare,1564–1616) tokiu pavadinimu parašęs komediją (1600).

Dangaus mana

Dangaus mana – netikėtai ir be pastangų atsiradęs reikiamas maistas ar kitos gėrybės. Posakis iš Senojo Testamento pasakojimo apie Mozės po dykumą vedžiojamą žydų tautą. Išalkusią ir dėl to iš nepasitenkinimo burbančią minią žydų dievas Jahvė šešias dienas maitinęs iš dangaus krintančiomis putpelėmis (mėsa) ir mana (duona), kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudžiūvus rasai kaip „kažkas smulkaus, panašaus į grūdelius – taip smulkaus tarsi šerkšnas ant žemės“. „Izraelio namai pavadino tą duoną mana. Ji buvo panaši į koriandro sėklą, balta, o jos skonis buvo panašus į meduolių skonį“.

Damoklo kardas

Damoklo kardas – nuolatinė didelė grėsmė. Graikų mite pasakojama, kad Sirakūzų valdovas Dionizas I Senasis, išklausęs pataikūniškus savo dvariškio Damoklo žodžius, jog valdovas esąs laimingiausias žmogus pasaulyje, puotos metu pasodinęs Damoklą į savo sostą, prieš tai virš jo liepęs pakabinti ant arklio ašuto aštrų kardą, tuo parodydamas, kad valdovo gyvenimas visai nepavydėtinas, nes jam nuolat gresia pavojai.

Dainuojančioji revoliucija

Dainuojančioji revoliucija – nesmurtinė, taiki visuomeninės santvarkos ar valdžios kaita. Terminas atsirado XX a. dešimtmečio pradžioje, apibūdinant 1988–1989 m. politines permainas Baltijos šalyse, kai bardų koncertai ir mitinguotojų dainavimas konsolidavo didžiąją visuomenės dalį siekti atkurti nepriklausomybę ir demokratinį valdymą.

Daiktas savyje

Daiktas savyje (vok. Das Ding in sich) apie ką nors paslaptingą, neišaiškinamą. Posakio autorius – vokiečių filosofas I. Kantas (Immanuel Kant, 1724–1804), veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft, 1781) tvirtinęs, kad žmogus galįs pažinti tik daiktų savybes, o ne pačius daiktus, kurie dėl to lieką daiktais savyje.

Civilizacijų konfliktas

Civilizacijų konfliktas (angl. The Clash of Civilizations) vakarų krikščioniškosios ir rytų musulmoniškosios kultūros priešprieša. Posakio autorius – amerikiečių politologas S. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington, g. 1927), taip pavadinęs savo straipsnį žurnale Foreign Affairs (1993), kuriame jis teigia, jog pasaulis po šaltojo karo yra susipriešinęs nebe ideologiniu, o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. Savo teo riją jis vėliau išplėtojo knygoje „Civilizacijų konfliktas ir pasaulio pertvarka“.