Sveikinimai.lt

Esu žmogus, ir visa, kas žmogiška, man nesvetima (lot. Homo sum, humani nil a me alienum puto) sakoma, pateisinant savo silpnybes. Posakio autorius – romėnų dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, 195–159 pr. m. e.), pavartojęs jį personažo Chremeso lūpomis komedijoje „Savęs kankintojas“.

Erškėčių vainikas – kančia ar nuolatiniai sunkumai. Senovėje tokį dygliuotą vainiką, kaip pažeminimo ir gėdos simbolį, uždėdavę nuteistiesiems myriop. Erškėčių vainiku buvo vainikuotas ir Kristus prieš ėjimą į Golgotos kalną, mirties bausmės vietą.

Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis, kurių interesai ar tikslai prieštarauja vieni kitiems. Perfrazuota iš Naujojo Testamento: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mamona čia apibendrintai reiškia turtą).

Duonos ir žaidimų (lot. Panem et circences) prastuomenės, minios poreikių apibūdinimas; didesnių idealų neturėjimas. Posakis atėjęs iš romėnų poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis) „Satyrų“; dešimtojoje jis apie Romą rašo taip: „šiandien kukli jau jinai, tik dviejų dar dalykų geidauja – duonos bei reginių!“.

Drumsti vandenį (angl. To ster up trouble ‘drumsti rūpesčius’) sąmoningai iškraipyti faktus, kiršinti, siekiant sau naudos. Pirminė reikšmė galėjusi būti ‘teršti’, pagal Senąjį Testamentą: „drumstei vandenį kojomis ir teršei savo upes“. Vėliau posakis metaforizavosi ir pačiam veiksmažodžiui drumsti suteikė perkeltinę reikšmę ‘trikdyti’. Gali būti perfrazuotas ir iš lot. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti žuvį’, t.y. savo šalininkų galima laimėti ir apgaulės būdu.

Drakoniški įstatymai – pernelyg griežti įstatymai ar tvarka. Pavadinimas kilęs iš sen. graikų teisininko Drakono vardo. 621 m. pr. m. e. Drakonas buvo išrinktas vienu iš 9 Atėnų archontų (valdytojų) ir surašė pirmąjį teisinį kodeksą. Jame buvo numatytos mirties bausmės ne tik žmogžudžiams, bet ir vagims bei tinginiams. Įstatymai buvę tokie griežti, kad amžininkai ironizavę, jog Drakonas juos rašęs krauju. 521 m. pr. m. e. atėniečiai šį kodeksą pakeitė į švelnesnį.

Dievo rykštė – nelaimės priežasties aiškinimas Dievo bausme. Rykštė senovėje buvo įprastas kūno bausmės įrankis, pagal liet. duoti (įkrėsti) rykščių. Abstrakčia bausmės reikšme žodis rykštė vartojamas jau Senajame Testamente – rykštėmis vadintos Jahvės 10 bausmių Egiptui, verčiant faraoną leisti žydams iškeliauti: „Jų namai yra saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka“; „Jie šaukėsi savo Dievo, ir jis ištiko visą Egipto žemę baisiomis rykštėmis“.

Dievo avinėlis (lot. Agnus Dei) a) vienas iš Kristaus epitetų; b) katalikų mišių dalis; tokia malda; c) ironiškai romaus, tylaus būdo žmogus. Posakis iš Jono evangelijos – taip Jonas Krikštytojas kelis kartus pavadinęs Kristų: „Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: ‘štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!’“. Šie žodžiai buvo užuomina, jog Kristus yra Dievo numatyta auka žmonių nuodėmėms išpirkti. Žydų paprotyne ėriukai būdavo aukojami Jahvei prieš Velykas (Paschą), atsidėkojant už pirmagimių išsaugojimą vaduojantis iš Egipto nelaisvės. Mat paskutinė Jahvės bausmė Egiptui buvusi pirmagimių numarinimas; o kad Jahvė naktį netyčia nenumarinų žydų naujagimių, jų namų duris jis įsakęs paženklinti ritualinio ėriuko krauju.