2. Kalėdiniai tostai

Linkime JUMS šiltų, mielų, gražių švenčių…
Kad jūsų namuose vyrautų santarvė ir supratimas!

1. Kalėdiniai tostai

Pakelkime taurę, kad šios Kalėdos ir Naujieji Metai būtų patys geriausi.
Tegul šypsosi snaigės, tegul krinta mažos, nepastebimos snaigės…

6. Velykiniai tostai

Už bundančią žemę, pavasario viltį,
Pakelti norėčiau šį tostą.
Te niekad neteks šiemet leistis – tik kilti
Velykas atšvęskim su BOSCA!

Žuvis genda nuo galvos

Žuvis genda nuo galvos (lot. Piscis primum a capite foetet ‘žuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo, visuomenės ar šalies krizė prasideda nuo vadovybės. Posakio autorius – sen. graikų filosofas ir istorikas Plutarchas (Plutarchus, ~46–120).

Žmogus žmogui – vilkas

Žmogus žmogui – vilkas (lot. Homo homini lupus est) visi žmonės iš prigimties yra blogi vienas kitam. Posakio autorius – romėnų rašytojas Plautas (Titus Maccius Plautus, ~250–184 pr. m. e.). Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigų, paaiškindamas, jog „žmogus žmogui yra vilkas, o ne žmogus, jei nežino, koks jis yra“. Dabartine reikšme posakis išpopuliarėjo nuo XVII a., kai anglų filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679) išleido knygą „Leviatanas“ (Leviažan, 1651), kurioje jis šį posakį pavartojo, komentuodamas savo tezę, jog iki susikuriant valstybės institucijai, vyksta visų karas su visais.

Žmogus gyvas ne vien duona

Žmogus gyvas ne vien duona – sakoma, kai norima pabrėžti, jog žmogui reikia ne tik materialinių gėrybių, bet ir dvasinio peno. Posakis iš Kristaus atkirčio jį gundančiam šėtonui, kai šis pasiūlęs Kristui paversti akmenis duona, jei jis esąs Dievo sūnus. Kristus atsakęs: „Parašyta: žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“.

Žmogus futliare

Žmogus futliare (rus. человек в футляре) a) apie konservatyvų, perdėtai atsargų, nemėgstantį naujovių asmenį; b) apie uždarą, nekomunikabilų asmenį. Posakio autorius – rusų rašytojas A. Čechovas (1860– 1904), parašęs tokiu pavadinimu apsakymą (1898), kurio herojus Belikovas bijo naujovių, neaprobuotų vyresnybės, bijo galimo lietaus, skersvėjų ir pan. Mėgstamas jo posakis – „kad tik kas nors neatsitiktų“. Posakį žmogus futliare atitinkama reikšme vėliau vartojo ir pats A. Čechovas.

Žmogiškasis faktorius

Žmogiškasis faktorius (angl. Human factor) individo įtaka kokiam nors techniniam, valdymo ir pan. procesui. Posakio autorius – anglų sociologas B. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree, 1871–1954), pavartojęs jį knygoje „Žmogiškasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business, 1921).

Žinau, kad nieko nežinau

Žinau, kad nieko nežinau (lot. Scio nihil scio) didėjant pažinimui, plečiasi ir nežinojimo ratas, nes kiekviena nauja informacija iškelia naujų klausimų. Žodžiai priskiriami sen. graikų filosofui Sokratui (Socrates, ~470–399 pr. m. e.).

Žaibiškas karas

Žaibiškas karas (vok. Blitzkrieg, angl. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. Terminas pirmą kartą pasirodė 1935 m. vokiečių kariniame žurnale Deutsche Wehr. Žaibiško karo strategija hitlerininkų buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancūzija (1940), mėginta ją taikyti ir kare su TSRS (1941). Tačiau pačios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancūzų pulkininkas Š. de Golis (Charles de Gaulle, 1890– 1970). Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siūlė galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybę teikti judrioms motorizuotosioms dalims.

Visuomenės nuomonė

Visuomenės nuomonė (pranc. L’opinion publique, angl. Public opinion) daugumos nuomonė kokiu nors klausimu, nustatoma socialinės apklausos būdu. Posakio autorius – prancūzų rašytojas eseistas M. Montenis (Michel Eyquem de Montaigne, 1533–1592).

Visų karas su visais

Visų karas su visais (lot. Bellum omnium contra omnes, angl. War of all against all) nevaldoma krizinė situacija, chaosas, kai neveikia tvarką palaikančios institucijos ar jų apskritai nėra. Tezės autorius – anglų filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679). Knygoje „Leviatanas“ (1651) jis teigia, jog, kol nėra susikūrusi valstybė, vyksta visų karas su visais.

Viskas arba nieko

Viskas arba nieko (lot. Aut Caesar, aut nihil ‘arba Cezaris, arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. Posakio autorius – italų kardinolas, vėliau generolas bei valstybės veikėjas Č. Bordža (Cesare Borgia, 1475–1507).

Viskam savo laikas

Viskam savo laikas – sakoma, patariant neskubėti, palaukti to, kas turi įvykti savaime. Žodžiai iš Senojo Testamento, priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. Laikas žudyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti“.

Visi yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus

Visi yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus – ironiškas apibūdinimas faktinės nelygybės, dangstomos demagogiškais tvirtinimais apie visų lygybę. Posakis iš anglų rašytojo Dž. Orvelo (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) romano „Gyvulių ūkis“ (Animal Farm, 1945), kuriame gyvuliai, išsivadavę iš žmogaus priespaudos, sukūrė respubliką pagal principą „Visi gyvuliai yra lygūs“. Tačiau netrukus respublikos valdžią uzurpavo kiaulė vardu Napoleonas, kuri šį principą papildė prierašu: „…bet kai kurie gyvuliai yra lygesni už kitus“.