Sveikinimai.lt

Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati,
Giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę
Ir neretai žaliuoja ir žydi,
Net mūsų širdies griuvėsiuose.

Taip gera ir ramu.
Taip gera, kaip ir buvo.
Ačiū Tau!
Taip vis dėl to, gera, kad esi.
Kad ir ne su manimi, bet esi.
Žinai, visada būsi manyje.
Kad ir kas darėsi su manimi.
Būna sunku, būna verkiu,
Būna išeini ir nebegrįžti.
Myyyliu Tave.
Labai labai.
Ilgiuos.
Kad ir ištrūkai iš širdies…

Dėl Tavęs šita nesamonė.
Dėl Tavęs rašau.
Juk tik dėl Tavęs gyvenu.
Juk Tavęs pasiilgstu.
Juk Tavęs nepaleidžiu.
Tu – išsprūdai.
Išskridai. Nebematai.
Nebejauti. Palieki.
Su ironiška šypsena.
Palydžiu Tave. Nes nenorėjai.
Nežinojai. Kad visa tai buvai – Tu.
Bet Tu likai. Širdyje. Ten įstrigai.
Bet. Man reikia Tavęs. Tai vėl pajust…
Aš žinau. Be Tavęs – kitaip…
Kažkaip ne taip… Bet velniop visa tai.
Grįši tikrai.

Aš mylėjau tave tau nežinant,
Tau nežinant tave aš myliu.
Mano meilė plati kaip žvaigždynas,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.

Ar mylėjai mane nežinojau,
Ar mylėsi paklausti bijau.
Eisiu eisiu rugsėjui lašnojant,
Į tave kaip lyg šiolei ėjau.

Tylų vakarą rudenį pilką,
Kai žvaigždės nuo šalčio virpės,
Ves į kelią per tolimą ilgą,
Pasitiks ir per naktį lydės.

Ir mylėsiu tave tau nežinant,
Meilė ves tuo dulkėtu keliu.
Amžina ir plati kaip žvaigždynas,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.