33. Užuojautos žodžiai

Labai užjaučiame Tave netekties valandą.
Nors, atrodo, žinom išėjimo neišvengiamybę,
Bet tai visada užklumpa skaudžiai, netikėtai,
O žodis “niekada” vis žeidžia tolstant praradimui.

32. Užuojautos žodžiai

Mums ašaros vilgo veidą, kai į paskutinį kelią išlydim.

31. Užuojautos žodžiai

Tavo mirtis skausmu mūsų širdis pripildė.

30. Užuojautos žodžiai

Su skausmu ir liūdesiu palydime Tave.

29. Užuojautos žodžiai

Lai būna Jums lengva gimtosios žemelės smiltis.

28. Užuojautos žodžiai

Tavo namai – žemelė juoda, tebūnie lengva ji visada.

27. Užuojautos žodžiai

Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.

26. Užuojautos žodžiai

Žmogus bejėgis, gamta ta visagalė,
Prieš juodą nebūtį lemties.
Sprendimo jos pakeisti niekas negali,
Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies.

25. Užuojautos žodžiai

Tik brangus prisiminimas liko,
Juodas gedulas, skaudi rauda.
Niekas kitas negalės pakeisti,
Mylimo Tėvelio niekada.

24. Užuojautos žodžiai

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli,
Kad sielvartą sušildytų, paguostų…
Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy,
Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.

23. Užuojautos žodžiai

Išėjo… iš kur negrįžta niekas,
Palikęs svajones, godas, namus.
Visiems širdy gėla gili išlieka,
Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus.

22. Užuojautos žodžiai

Aš daugiau į namus nepareisiu,
Nebelaužkit man duonos juodos.
Valgau mirusių juodąjį vaisių,
Jo man žemė pakankamai duos…

21. Užuojautos žodžiai

Liko nuotraukos, rūbai, daiktai,
Liko skausmas, širdis sužeista,
O gyvent ir toliau privalai,
Leidus laikui paguosti Tave.

20. Užuojautos žodžiai

Amžiams užsimerkė Tavo akys,
Lūpos neprabils jau niekada.
Liko tuštuma, liepsnelės žvakių
Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.

19. Užuojautos žodžiai

Žmogus – tik žemės svečias,
Ir turi jis sugrįžt namo.
Bet kaip sunku išleisti jį į kelią,
Kuriuo negrįžta niekas atgalios.