Nedarbo dienos 2016 metais Lietuvoje

2016 metais Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių (nedarbo) dienomis:

Ilgieji savaitgaliai 2016 metais

2016 metais Lietuvoje bus 6 ilgieji savaitgaliai: Vasario 14 – 16 d. (Pirmadienį Lietuvos Valstybės atkūrimo diena), Balandžio 4 – 6 d. (Pirmadienį antroji šv. Velykų diena), Gegužės 1 – 3 d. (Penktadienį Tarptautinė darbo diena) ir Liepos 4 – 6 d. (Pirmadienį Valstybės diena).

  • 01.01-01.03 – Sausio 1-3 d. (šventinė diena – pirmadienis – Naujieji metai)
  • 03.11-03.13 – Kovo 11-13 d. (šventinė diena – penktadienis – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena)
  • 03.26-03.28 – Kovo 26-28 d. (šventinė diena – pirmadienis – antroji šv. Velykų diena)
  • 06.24-06-26 – Birželio 24-26 d. (šventinė diena – penktadienis – Joninės)
  • 08.13-08.15 – Rugpjūčio 13-15 d. (šventinė diena – pirmadienis – Žolinės)
  • 12.24-12.26 – Gruodžio 24-26 d. (šventinė diena – pirmadienis – Antroji šv. Kalėdų diena)

Jeigu šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, tai papildomų poilsio dienų nebus – šventinės dienos neperkeliamos.

Šventės pagal mėnesius:

sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis.

Šventės pagal sezonus:

žiema, pavasaris, vasara, ruduo.

Nedarbo dienos 2015 metais Lietuvoje

2015 metais Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių (nedarbo) dienomis:

Ilgieji savaitgaliai 2015 metais

2015 metais Lietuvoje bus 4 ilgieji savaitgaliai: Vasario 14 – 16 d. (Pirmadienį Lietuvos Valstybės atkūrimo diena), Balandžio 4 – 6 d. (Pirmadienį antroji šv. Velykų diena), Gegužės 1 – 3 d. (Penktadienį Tarptautinė darbo diena) ir Liepos 4 – 6 d. (Pirmadienį Valstybės diena).

  • 02.14-02.16 – Vasario 14-16 d. – (šventinė diena – pirmadienis – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena)
  • 04.04-04.06 – Balandžio 4-6 d. (šventinė diena – pirmadienis – antroji šv. Velykų diena)
  • 05.01-05.03 – Gegužės 1-3 d. (šventinė diena – penktadienis – Tarptautinė darbo diena)
  • 07.04-07.06 – Liepos 4-6 d. (šventinė diena – pirmadienis – Valstybės diena)

Jeigu šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, tai papildomų poilsio dienų nebus – šventinės dienos neperkeliamos.

Šventės pagal mėnesius:

sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis.

Šventės pagal sezonus:

žiema, pavasaris, vasara, ruduo.

Nedarbo dienos 2014 metais Lietuvoje

2014 metais Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių (nedarbo) dienomis:

Ilgieji savaitgaliai 2014 metais

2014 metais bus 3 ilgieji savaitgaliai – šv. Velykos (3 laisvos dienos), Žolinė (3 laisvos dienos), o šv. Kūčios ir šv. Kalėdos padovanos net 5 dienų ilgąjį savaitgalį.

  • 04.19-04.21 – Šv. Velykos (šventinė diena – pirmadienis).
  • 08.15-08.17 – Žolinė (šventinė diena – penktadienis).
  • 12.24-12.28 – Šv. Kūčios ir Kalėdos (šventinės dienos bus antradienis – penktadienis).

Jeigu šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, tai papildomų poilsio dienų nebus – šventinės dienos neperkeliamos.

Šventės pagal mėnesius:

sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis.

Šventės pagal sezonus:

žiema, pavasaris, vasara, ruduo.

Žiemos laikas Lietuvoje

Žiemos laikas – prasideda paskutinį spalio sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku, laikrodžio rodyklės sukamos vieną valandą atgal. Žiemos metu Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val).

Kada įvedamas žiemos laikas?

Laikrodis sukamas vieną valandą atgal paskutinį spalio sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku. Žiemos laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio kovo sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą į priekį. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Vasaros laikas Lietuvoje

Vasaros laikas – prasideda paskutinį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku, laikrodžio rodyklės sukamos vieną valandą į priekį. Vasaros metu Lietuva yra trečioje laiko juostoje (UTC+3 val).

Kada įvedamas vasaros laikas?

Laikrodis sukamas vieną valandą į priekį paskutinį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku. Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Blogų minčių atsikratymo diena

Gruodžio 31-oji vadinama Blogų minčių atsikratymo diena, mat įžengiant į Naujuosius metus visą blogį reikia palikti, kad jis nesektų iš paskos. Lietuvoje yra paprotys pririšus už virvės seną kelmą pertempti per visą kaimą (centrinę miesto gatvę), kad jis sugertų visą blogį, o po to sudeginti.

Šv. Steponas

Gruodžio 26 d. minime šv. Steponą, pirmąjį kankinį. Jis laikomas diakonų ir kenčiančių galvos skausmą globėju.

Kalėdos

Gruodžio 25-oji – Kalėdos, tai kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Dievas, Visatos Kūrėjas, gimsta iš moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į dangaus rojų, iš kurio po pirmųjų tėvų nuopuolio jie buvo ištremti. Pasaulis iki šiol nuo Jėzaus gimimo skaičiuoja metus.

Kalėdų tradicijos ir papročiai

Žiloje senovėje, kalėdų diena buvo laikoma saulės bei augmenijos dievo gimimo diena. Mūsų protėviai šią dieną keldavosi ankstų rytą, pirmiausiai apžiūrėdavo kūčių stalą ar nėra vėlių buvimo pėdsakų. Nuimtą nuo stalo šieną išdalindavo gyvuliams. Buvo tikima, kad kuo anksčiau pašersi gyvulius, tuo greičiau nudirbsi laukų darbus.

Kalėdų stalas būdavo gausus valgių, o pagrindiniai patiekalai buvo šerniena arba kiauliena. Žemaitijoje ant stalo dėdavo šiupinį su kyšančia dubens viduryje kiaulės uodega. Labai didelė magiška jėga buvo priskiriama sveikinimams bei linkėjimams. Jie buvo laikomi savotiškais užkalbėjimais, turinčiais neabejotinai išsipildyti. Buvo linkima gero derliaus, daug gyvulių, artojams sveikatos. Linkėjimus sakydavo persirengėliai – kuriuos vadino „Kalėdų seniu“ ar „Kalėda“. Žmogus apsirengdavo išvirkščiais kailiniais, susijuosdavo rankšluosčiu, prisilipdydavo linų barzdą, ant nugaros prisitaisydavo kuprą, paimdavo krepšį, lazdą, ir eidavo iš vieno kaimo į kitą. Sveikindavo, linkėdavo, giedodavo giesmes, juokaudavo, šokdavo su vaikais, dalydavo riešutus, o jį šeimininkai vaišindavo.

Per Kalėdas žmonės giedodavo giesmes persirengę gyvuliais, nepažįstamaisiais ar užsidėję kaukes, vaizduodami senovinius totemus, prosenių bei javų derliaus dievybes. Persirengdavo meškomis, ožiais, gervėmis ir t.t.

Kūčios

Gruodžio 24 d. Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė – Kūčios. Šis pavadinimas labai senos kilmės, manoma, kad jis atsirado iš vėlių vardo kočės, kurioms vaišinti buvo pagrindinis patiekalas Kūčia t.y. valgis iš įvairių javų grūdų.

Kūčių tradicijos ir papročiai

Pagoniškoje Lietuvoje, ši diena buvo apsupta burtais, sudėtingomis apeigomis, aukomis bei magiškais veiksmais, netgi buvo nuostata šia dieną nedirbti kai kurių žemės ūkio darbų. Moterys visą dieną ruošdavo maistą Kūčioms, o vyrai pasiruošdavo pašaro gyvuliams. Baigus visus darbus vykdavo apeiginis prausimasis tarsi kūno apvalymas prieš didžiąją vakarienę. Pirmiausia nusirengusius iki juosmens vyrus prausdavo šeimininkės arba merginos, po vyrų prausdavosi moterys. Šiam papročiui išnykus, Kūčių dienos pavakaryje žmonės prausėsi pirtyse arba kubiluose. Šis nusiprausimas turėjo magišką apsivalymo reikšmę, ne tik materialine bet ir moraline prasme. Jis privalėjo apsaugoti žmogų nuo ligų, nukreipti įvairias nelaimes. Be to prie apeiginio stalo žmonės turėjo sėsti, visokia prasme švarūs, be nuodėmės bei piktų minčių. Todėl šia dieną žmonės susitaikydavo su susipykusiais kaimynais, dovanodavo skriaudas savo priešams.

Kūčių vakarienė ir patiekalai

Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus vakarinei žvaigždei.

  • stalą apdėdavo šienu, dengdavo baltą, naują staltiese ir sustatydavo visus paruoštus patiekalus;
  • kai kur ant stalo statydavo nekultą rugių pėdą, simbolizuojantį gerą būsimų metų derlių;
  • po stalu dėdavo kūlį šiaudų, kuriais rytojaus dieną apraišiodavo obelis, kad obuoliai derėtų, o dalį palikdavo javams biržyti, kad būtų geras derlius;
  • prieš sėdant valgyti už stalo kampe pastatydavo eglės šaką, ar jos šakomis išpuošdavo namų duris iš lauko – tai simbolizavo gyvybės medį;
  • eglutes puošdavo obuoliais, riešutais ar degančiomis žvakutėmis. Riešutai – simbolizavo vaisingumą, buvo tikima, kad jais galima buvo uždegti meilę, sustiprinti vertybinius ryšius. Obuolys – reiškė vestuves ir šeimos pagausėjimą.
  • žvakučių deginimas – siejamas su prosenelių vėlių atminimu ir sauganti žemę nuo visokių blogybių. Degančias žvakes dėdavo ir ant stalo;
  • per Kūčias buvo draudžiama judinti eglutės papuošimus, tikėta, jeigu kas nukabintų obuolį ar riešutą ant to vėlės užsirūstintų ir atkeršytų. Papuošimus nuo eglutės buvo galima nuimti tik antrą Kalėdų dieną ir manoma kad tai atneša laimę;
  • prieš sėdant už stalo, apsirengęs šventiškai, šeimininkas paėmęs Kūčios kepalą, apnešdavo tris kartus aplink namus. Apėjęs trečią kartą šeimininkas, priėjęs prie durų belsdavo, o šeimininkė klausdavo kas čia atėjo. Šeimininkas atsakydavo čia prašosi Dievulis su Kūčiale. Šeimininkė pagarbiai pakviesdavo Dievulį su duonele į vidų;
  • garbingiausioje vietoje sėsdavo vyriausias šeimos narys, o po to visi kiti palikdami dar vietos ir vėlėms, kurioms taip pat dėdavo lėkštes ir stiklines. Buvo paliekama maisto ir atsigerti, nes buvo manoma, kad ateina naktį vėlės pavalgyti;
  • susėdę pirmiausiai meldėsi, po to vieni kitiems linkėjo sveikatos, laimės, tikėdami, kad visa tai išsipildys ir kad turi magišką galią;
  • šeimininkas palaiminęs valgius, kiekvienam duodavo po duonos gabalėlį su žiupsneliu druskos. Po to valgydavo obuolį – vaisingumo simbolį.
  • kūčioms gamindavo 12 ar 13 patiekalų, tai greičiausiai simbolizavo 12-os ar 13-os mėnesius metuose, skaičiuojamus pagal mėnulį.

Gaminami patiekalai

  • miežinių kruopų (grucės) košė buvo valgoma su aguonų pienu
  • būtinas patiekalas buvo kisielius, kurio virimui buvo naudojami burtai
  • maltiniai pagaminti iš apšutintų ir susmulkintų avižinių miltų tešlos
  • barščiai su grybais
  • žuvis

Kūčių burtai

Iš po staltiesės traukdavo šieną, kuris reiškė, ilga ir gražų gyvenimą, taip pat simbolizavo ilgus linus ateinančiais metais. Taip pat žmonės tikėjo, kad kūčių naktį kalba gyvuliai, kurie išpranašauja ateitį, o ypač gyvenimo ilgumą. Tad iš vakaro juos gerai pašerdavo ir nešdavo šieną iš po stalo manydami, kad suėdęs tokio pašaro gyvulys yra apsaugotas nuo piktų dvasių. Šį vakarą labai būrėsi vaikinai ir merginos tikėdamiesi vedybų kitais metais.

Žiemos saulėgrįža (Elnio devyniaragio šventė)

Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.

Tarptautinė migrantų diena

Gruodžio 18-oji Jungtinių Tautų sprendimu paskelbta migracijos diena. Šią dieną valstybės skatinamos aptarti migracijos problemas.

Šv. Liucija (Šviesos diena)

Gruodžio 13 dieną jau būdavo laukiama saulės sugrįžtant (iš anksto švenčiama žiemos saulėgrįža). O į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv. Liucijos varduvėmis. Šv. Liucija dabar yra krikščioniškas šviesos simbolis.

Tarptautinė kalnų diena

Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena.

Pasaulinė tango diena

Pasaulinė tango diena švenčiama kasmet gruodžio 11 dieną. „Tango“ – lotyniškai reiškia „liečiu“. Tai aistringas moters ir vyro šokis, perteikiantis jausmus – geismą, pavydą, pyktį. Lietuvoje tango šokį išgarsino Anželikos Cholinos teatras ir Vilniaus Argentinietiško tango klubas.

Futbolo diena

Gruodžio 10 dieną švenčiama Futbolo diena.

1 puslapis iš 2212345678910...Paskutinis »