Pabaigos pradžia

Pabaigos pradžia (angl. the beginning of the end) – viskas kas turi pabaigą, turi ir pradžią. Posakis iš komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Visas pasaulis yra teatras

Visas pasaulis yra teatras / Ir visi vyrai ir moterys artistai (angl. All the world’s a stage / And all the men and women merely players) – posakis iš dramos „Kaip jums patinka“. Jo istorija tokia. Prie teatro, kuriame vaidino Šekspyras, stovėjo Atlanto statula, laikanti ant savo pečių gaublį su emblema Totus mundus agit histrionem „visas pasaulis aktoriauja“ arba „visas pasaulis vaidina“.

Hanibalas prie vartų

Hanibalas prie vartų (lot. Hannibal ad portas!) – reiškia pavojus čia pat.

Danajų dovana

Danajų dovana – klastingai duota dovana, pražūtinga tam, kas ją gavęs. Pagal senovės graikų mitą, danajai (graikai) padovanojo Trojai medinį arklį, kurio viduje pasislėpę danajai vėliau užėmė šį miestą.

Danaidžių statinė

Danaidžių statinė – begalinis ir bevaisis darbas. Pagal senovės graikų mitą, danaidės – mitinės būtybės, karaliaus Argo 50 dukterų. Vestuvių naktį, Danajo įsakymu, 49 iš jų nužudė savo vyrus ir už tai buvo dievų pasmerktos po mirties požemio pasaulyje amžinai nešioti vandenį į bedugnę statinę.

Kaino žymė

Kaino žymė – ypatingas ženklas. Pagal Bibliją, juo buvo pažymėtas Kainas, vyriausiasis Adomo ir Ievos sūnus, kuris iš pavydo, kad Dievas priėmė ne jo, o brolio Abelio auką, pastarąjį nužudė.

Lukulo puota

Lukulo puota – prabangi puota, besaikis lėbavimas. Pavadinta pagal sen. Romos karvedį Lukulą, kuris garsėjęs didžiule prabanga, turtais ir keldavęs nepaprastai prabangias puotas.

Spartietiškas auklėjimas

Spartietiškas auklėjimas – jaunimo auklėjimas taip, kad jis užaugtų ištvermingas, užgrūdintas, nebijantis pavojų ir sunkumų.

Velnio advokatas

Velnio advokatas (lot. advocatus diaboli ) – asmuo, Romos katalikų bažnyčioje turintis oponuoti svarstant dėl asmens paskelbimo šventuoju (kanonizacijos metu). Velnio advokatas turėjo kelti abejones, ar tikrai verta konkretų asmenį paskelbti šventuoju. Asmuo būdavo pripažįstamas šventuoju tik tada, jei šis advokatas nerasdavo jokių įtikinamų argumentų to nedaryti. Perkeltine reikšme „velnio advokatais“ vadinami ginčininkai, kritikuojantys asmenys ginantys pačių nepalaikomą poziciją vardan sportinio įdomumo.

Paskutinis teismas

Paskutinis teismas arba Teismo diena – teismas, kuris, pasak Biblijos, įvyks po Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo į žemę. Požiūris į Paskutinįjį Teismą įvairiose krikščioniškose konfesijose skiriasi. Katalikiškuoju požiūriu Paskutinysis Teismas įvyks po mirusiųjų prisikėlimo. Žmonės bus teisiami pagal atliktus darbus, padarytas nuodėmes. Nuodėmingieji pakliūsią į pragarą, o teisieji į rojų.

Adomas ir Ieva

Adomas ir Ieva – pagal Senojo Testamento Pradžios knygoje pateikiamą pasaulio kūrimo aprašymą bei Koraną buvo pirmoji žmonių pora ir visos žmonijos protėviai. Hebrajų ir arabų kalbomis Adomas (Adam) reiškia „žmogus“, o Ieva (Havva) – „gyvybės davėja“. Pastebėtina, kad šumerų mitologijoje randama analogijų apie kūrimą iš šonkaulio, jų kalboje ti reiškė ne tik „teikti gyvybę“, bet ir „šonkaulis“.

Amen

Amen (hebr. „tikra tiesa“) – šis žodis paplito ir islame, tapo įprastu žydų, krikščionių bei musulmonų maldose ir pamaldų metu. Apytikslis vertimas – tikra tiesa, tebūnie taip, taip yra, „taip turi įvykti“. Amen išreiškiamas bendruomenės pritarimas kalbančiajam, maldai, palaiminimui.

Nojaus arka

Nojaus arka (hebr. Tevat Noach) yra Biblijos, Pradžios knygoje aprašytas laivas, kurį Dievo įsakytas pastatė Nojus, kad išgelbėtų savo šeimą ir pasaulio gyvūnus nuo pasaulinio tvano. Biblijoje pasakojama, kad Dievas dėl žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę. Tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas, kuris rado malonę Dievo akyse: “Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje be dėmės, nes ėjo su Dievu”. Kai laivas buvo baigtas, Viešpats liepė Nojui įeiti į laivą, o tuomet uždarė jo duris ir užtvindė žemę. Šventasis Raštas rašo: “prasiveržė visi didžiosios bedugnės šaltiniai ir atsivėrė visos dangaus skliauto užtūros. Lietus pylė ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų”.

Sodoma ir Gomora

Sodoma ir Gomora – du Biblijoje minimi miestai. Vardų reikšmė neaiški. Šiuose miestuose esą gyveno labai pasipūtę ir ištvirkę žmonės, todėl Dievas nepakęsdamas jų ištvirkavimų ir pasipūtimo, nušlavė šiuos du miestus nuo žemės paviršiaus, norėdamas parodyti, jog ištvirkavimas ir pasipūtimas veda į pražūtį. Dabar Sodoma ir Gomora yra pasipūtimo ir ištvirkavimo simbolis. Sodomitais dar iki šiol tebevadinami homoseksualai, juos siejant su Sodomos miesto ištvirkavimais.

Babelio bokštas

Babelio bokštas − bokštas, kurio statymas aprašomas Biblijos Senojo Testamento Pradžios knygoje. Padavimas apie Babelio bokštą paaiškina skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje (religiniu požiūriu). Pasak šio padavimo, po pasaulio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, tačiau buvo už tai nubausti Jahvės − jie prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo vienas kito suprasti, tad bokštas liko nepastatytas. Biblijoje Babelis lieka nuodėmės miestu, nuodėmės simboliu. Taip Naujojo Testamento Apreiškime Jonui aprašyta didžioji paleistuvė: „Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“.