Duoti toną

Duoti toną – lemti pokalbio temą ar nuostatą, padaryti įtaką kitų elgesiui, nuomonei. Posakis atėjęs iš muzikų terminijos – dirigentas prieš kūrinio atlikimą nurodo garso aukštį – toną.

Duonos ir žaidimų

Duonos ir žaidimų (lot. Panem et circences) prastuomenės, minios poreikių apibūdinimas; didesnių idealų neturėjimas. Posakis atėjęs iš romėnų poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis) „Satyrų“; dešimtojoje jis apie Romą rašo taip: „šiandien kukli jau jinai, tik dviejų dar dalykų geidauja – duonos bei reginių!“.

Duona kasdieninė

Duona kasdieninė, apie ką nors gyvybiškai svarbų. Posakis iš Naujojo Testamento, iš Kristaus pateiktos naujoviškos maldos „Tėve mūsų“: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“.

Drumsti vandenį

Drumsti vandenį (angl. To ster up trouble ‘drumsti rūpesčius’) sąmoningai iškraipyti faktus, kiršinti, siekiant sau naudos. Pirminė reikšmė galėjusi būti ‘teršti’, pagal Senąjį Testamentą: „drumstei vandenį kojomis ir teršei savo upes“. Vėliau posakis metaforizavosi ir pačiam veiksmažodžiui drumsti suteikė perkeltinę reikšmę ‘trikdyti’. Gali būti perfrazuotas ir iš lot. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti žuvį’, t.y. savo šalininkų galima laimėti ir apgaulės būdu.

Draugą pažinsi nelaimėje

Draugą pažinsi nelaimėje (lot. Amicus certus in re incerta cernitur), posakis atėjo iš sen. graikų rašytojo Ezopo (VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Keleiviai ir lokys“ moralo. Pasakėčia apie tai, kaip du keliavę draugai, užklupti lokio, pasielgė skirtingai: vienas įlipo į medį, o antrasis, vos nepakliuvęs lokiui į nagus, apsimetė negyvas ir taip išsigelbėjęs – lokys jį tik apuostęs ir nuėjęs. Pirmasis išlipęs iš medžio ir paklausęs, ką anam į ausį šnibždėjęs lokys. „Nekeliauk su draugais, kurie pavojuose vieną palieka!“ – atkirtęs tasai.

Drakoniški įstatymai

Drakoniški įstatymai – pernelyg griežti įstatymai ar tvarka. Pavadinimas kilęs iš sen. graikų teisininko Drakono vardo. 621 m. pr. m. e. Drakonas buvo išrinktas vienu iš 9 Atėnų archontų (valdytojų) ir surašė pirmąjį teisinį kodeksą. Jame buvo numatytos mirties bausmės ne tik žmogžudžiams, bet ir vagims bei tinginiams. Įstatymai buvę tokie griežti, kad amžininkai ironizavę, jog Drakonas juos rašęs krauju. 521 m. pr. m. e. atėniečiai šį kodeksą pakeitė į švelnesnį.

Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima

Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima (lot. Noli equi dentes inspicere donat) dėl dovanos vertės ar kokybės nemandagu diskutuoti. Iš arklio dantų nudilimo sprendžiama apie jo amžių, todėl perkant arklį dažnai apžiūrimi ir jo dantys. Posakio autorystė skiriama teologui šv. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus, 347–420).

Dievo rykštė

Dievo rykštė – nelaimės priežasties aiškinimas Dievo bausme. Rykštė senovėje buvo įprastas kūno bausmės įrankis, pagal liet. duoti (įkrėsti) rykščių. Abstrakčia bausmės reikšme žodis rykštė vartojamas jau Senajame Testamente – rykštėmis vadintos Jahvės 10 bausmių Egiptui, verčiant faraoną leisti žydams iškeliauti: „Jų namai yra saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka“; „Jie šaukėsi savo Dievo, ir jis ištiko visą Egipto žemę baisiomis rykštėmis“.

Dievo pirštas

Dievo pirštas (angl. Finger of God) lemties ar kokio įvykio priežasties aiškinimas Dievo valia. Posakis žinomas iš Senojo Testamento epizodo, kuriame žydų dievas Jahvė per Mozę ir Aaroną varžosi su egiptiečių žyniais, siųsdamas Egiptui trečiąją bausmę, šitaip versdamas faraoną leisti Mozei išvesti žydus iš Egipto: „Aaronas ištiesė savo ranką su lazda ir sudavė į žemės dulkes. Uodai apniko žmones ir gyvulius. Žemės dulkės visame Egipto krašte pavirto uodais. Kerėtojai panašiai bandė savo kerais padaryti uodų, bet neįstengė. O uodai knibždėjo ant žmonių ir gyvulių. Kerėtojai sakė faraonui: ‘Tai Dievo pirštas!’“. Šią sąvoką vartoja ir Kristus: „Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė“.

Dievo avinėlis

Dievo avinėlis (lot. Agnus Dei) a) vienas iš Kristaus epitetų; b) katalikų mišių dalis; tokia malda; c) ironiškai romaus, tylaus būdo žmogus. Posakis iš Jono evangelijos – taip Jonas Krikštytojas kelis kartus pavadinęs Kristų: „Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: ‘štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!’“. Šie žodžiai buvo užuomina, jog Kristus yra Dievo numatyta auka žmonių nuodėmėms išpirkti. Žydų paprotyne ėriukai būdavo aukojami Jahvei prieš Velykas (Paschą), atsidėkojant už pirmagimių išsaugojimą vaduojantis iš Egipto nelaisvės. Mat paskutinė Jahvės bausmė Egiptui buvusi pirmagimių numarinimas; o kad Jahvė naktį netyčia nenumarinų žydų naujagimių, jų namų duris jis įsakęs paženklinti ritualinio ėriuko krauju.

Dievas iš mašinos

Dievas iš mašinos (lot. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo ar netikėtos aplinkybės, greitai pašalinusios beviltišką situaciją ar išsprendusios neišsprendžiamą problemą. Posakis atėjo iš antikinio teatro, kur supainiotą intrigą spektaklio pabaigoje išspręsdavęs į sceną mechanizmais nuleistas dievas.

Dievas davė, Dievas ir atėmė

Dievas davė, Dievas ir atėmė apie nuolankų susitaikymą su praradimu (to, kas buvo lengvai, be asmeninių pastangų įsigyta). Posakis iš Senojo Testamento Jobo knygos. Tikrindamas Jobo tikėjimo tvirtumą, Dievas siuntęs jam sunkius išbandymus, tarp jų ir viso turto netektį. Į tai Jobas atsakęs: „Nuogas išėjau iš motinos įsčių, nuogas ten sugrįšiu; Viešpats davė, Viešpats ir atėmė! Tebūna pašlovintas Viešpaties vardas!”.

Didysis kombinatorius

Didysis kombinatorius – veiklus, energingas sukčius. Posakis iš rusų rašytojų Ilfo (1897–1937) ir Petrovo (1903–1942) romano „Dvylika kėdžių“ VII skyriaus pavadinimo. Šiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis, apsukrus, išradingas ir nepailstantis lobio, paslėpto vienoje iš buvusio 12 komplekto kėdžių, ieškotojas.

Didysis brolis

Didysis brolis (angl. Big Brother) totalitarinės valstybės valdžios klanas ar valdančioji nacija. Pavadinimas paimtas iš Dž. Orvelo (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen
Eighty-Four, 1949), kuriame vaizduojama totalitarinė valstybė Okeanija, valdoma mįslingojo Didžiojo Brolio, primenanti hitlerinę Vokietiją ar stalininę Rusiją. Iš to romano paplito ir frazė „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you).

Didybės manija

Didybės manija (lot. Mania grandiosa; kitaip – megalomanija) patologiškas pasitikėjimas savimi, savęs pervertinimas, savo gabumų, pasiekimų ar savo kilmės aukštinimas, sureikšminimas, komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Gali būti vienas iš šizofrenijos ar paranojos požymių.