Sveikinimai.lt

Kokia musė įkando? sakoma, jei kas be aiškios priežasties yra suirzęs, priekabus, blogos nuotaikos. Seniau tikėta, jog į muses, sparvas ar kitus vabzdžius gali įsikūnyti velnias; įkandęs žmogui ar įlindęs jam į nosį, ausį ar burną, velnias priverčiąs žmogų keistai elgtis.

Klientas visada teisus (angl. The customer is always right) nereikia ginčytis su klientu ar pirkėju; reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esąs pagrindinis įmonės ar parduotuvės konkurencijos principas. Šis šūkis nuo 1924 m. buvo amerikiečių kilmės britų prekybos magnato H. Selfridžo (Harry Gordon Selfridge, 1858–1947) prekybos tinklo parduotuvėse Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Panašų lozungą – „Klientas niekada nebūna neteisus“ (pranc. Le client n’a jainais tort) turėjo viešbučių tinklas Ritz, priklausęs šveicarui C. Ricui (César Ritz, 1850–1918).

Kišti nosį kur nereikia – neprašytam kištis į kitų reikalus, įkyriai domėtis svetimais privačiais dalykais. Posakis kilęs, apibūdinant gyvūnų apsiuostinėjimą rujos metu, pagal vok. Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kišti nosį į kiekvieną mėšlą’.

Kinų siena – a) Didžioji kinų siena Kinijos šiaurėje; b) neįveikiama kliūtis ar užtvara. Didžioji kinų siena pradėta statyti maždaug 220 pr. m. e., nors jos užuomazgų randama V a. pr. m. e. Siena buvo skirta šaliai apsaugoti nuo klajoklių (daugiausia mongolų, mandžiūrų) puldinėjimų. Statyta ir vėliau; su visomis atkarpomis ji yra maždaug 6700 km ilgio. Sienos aukštis 5-8 m.

Kiekvienas turi nešti savo kryžių – apie susitaikymą su individualiais gyvenimo sunkumais, kurie esą likimo skirti. Posakis grįstas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistą Kristų, nešusį jam skirtą kryžių į savo bausmės vietą. Apie būsimas kančias ir smurtinę savo mirtį Kristus žinojęs iš anksto, apie tai yra užsiminęs ir savo mokiniams, tačiau nesistengęs koreguoti likimo, nes laikęsis jam žinomo scenarijaus, to kas buvo numatyta jo tėvo Dievo (Jahvės) ir pranašų. Kryžiaus nešimo metaforą Kristus vartojęs ir savo kalbose: „Jėzus pasakė visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi’. Taip pat žr. Kryžiaus keliai.

Kiekvienam – savo (lot. Suum cuique) kiekvienam priklauso tai, ko jis nusipelnęs. Posakio autorius – romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra gražiausia’. Romėnų teisininkas Ulpianas (Domitius Ulpianus) šį posakį įtraukė į teisinį principą: ‘gyventi dorai, nieko nežeisti, kiekvienam duoti tai, kas jam priklauso’. Ilgainiui posakis įgavo platesnį, ne vien juridinį kontekstą. XX a. viduryje šį posakį liūdnai išpopuliarino naciai, iškabinę jį virš Buchenvaldo mirties stovyklos vartų (vok. Jedem das Seine).

Kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip (rus. ‘visos laimingos šeimos panašios, kiekviena nelaiminga šeima nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms ar iširusioms šeimoms vieno vertinimo standarto. Posakis paimtas iš rusų rašytojo L. Tolstojaus (1828–1910) romano „Ana Karenina“, vaizduojančio nelaimingą Anos santuoką, dar sukomplikuotą meilės trikampiu, ir tragišką herojės žūtį.

Ketvirtoji valdžia (angl. The fourth power) politinė žiniasklaida. Demokratinėje visuomenėje yra trys nepriklausomos valdžios: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisėsauga. Kadangi žiniasklaida turi didžiulę įtaką rinkėjams ir pirmųjų trijų valdžių kontrolei, ją vadina ketvirtąja valdžia.