Patarlės apie darbą

Lietuvių liaudies patarlės apie darbą.

1. žydo kvarba, Silvestrienės darbas
2. žodžiu – ąžuolus varto, darbu – ir skiedros nepakelia
3. žodžiais darbo neatliksi
4. žodžiais ąžuolus varto, darbais skiedros nepakelia
5. žodis tvirtas – darbais paspirtas
6. žodis – ne darbas
7. žodis – darbas
8. žmonėms darbas, o ponams šventa
9. žmogus neišganytas – be gerų darbų ir be pinigų
10. žmogus jaunas be darbo dyksta greitai
11. žmogus gyvena vieną amžių, o jo geri darbai – du amžius
12. žmogus gimsta darbui, kaip paukštis lakstymui
13. žmogų puošia darbas
14. žmogelis, kožnam darbe šarpus
15. žmogaus vertė darbu matuojama
16. žliumbti – bobų darbas
17. žiemos darbai – šikinę krapštai
18. žiema – keliauninkas, pavasaris – gėlininkas, vasara – dainininkas, ruduo – darbininkas
19. želmenį kelia žemė, žmogų – darbas
20. yra darbo, yra ir naudos
21. vyrų darbas su galu, o moterų be galo
22. vyrų darbas nukertamas, tik moterų nutęsamas
23. vyriausiam broliui darbai, jauniausiam – turtai
24. vyrams dienoj vienas darbas, o moterims – daug
25. visus darbus dirba, visus badus kentės
26. visur darbininkui vėjas į akis
27. visur darbas skalsus
28. visokiam darbui savas laikas
29. visiems savo darbais neįtiksi
30. visi darbai prie žemės
31. visi darbai – visi badai
32. visada prie būrio darbas eina greičiau, negu vienam
33. vienų darbai – kitų vargai
34. vieno darbo nepabaigęs, kito nepradėk
35. vienas pirštą, kitas pirštą, ir darbas baigtas
36. vienas piktas darbas kitą gimdo
37. vienas ir košėje prapuola
38. vienas duoną suvalgysi, o darbo vienas nepadirbsi
39. vieną pusę darbo dirba protas, kitą – rankos
40. vieną dirbti, devynis mislyti
41. vieną darbą dirbk, dešimt ant mislių turėk
42. vieną darbą dirbi, o kitas šalia stovi
43. vestis jaunų darbas
44. vesdamas nežiūrėk ant mergos gražumo, tik žiūrėk ant jos darbštumo ir gerumo
45. veršenikę į darbą duoti
46. velnio darbai, žmonių griekai
47. vasaros darbo žiemą klausk
48. vasaros darbai žmogų peni, o žiemos – rėdo
49. vasaros darbai – rudens džiaugsmai
50. vasarą reikia kibti į darbą iš kapitų
51. vasarą be darbo sėdėsi, žiemą duonos neturėsi
52. valug žmogaus ir darbas
53. valkiojasi be darbo kaip Šliomka su kromu
54. vaikų darbais tėvo galva žilsta
55. vaiko nelepink, bet prie darbo pratink
56. vaikas vaiko darbą ir dirba
57. užsiėmusi darbu kaip Morta
58. užkastą lobį darbininkas teranda
59. už gerus darbus pagiria, už blogus – papeikia
60. už gerą darbą vis piktu užmoka
61. už gerą darbą gerai ir užmoka
62. už darbų saulės nemato
63. už darbų saulės nemato
64. upartojo darbas tik tai dienai
65. uolus darbas kalnus verčia
66. ultojus už darbo, o mazolis už rankų
67. ūkio darbai sunkūs, bet ūkio duona gardi
68. ubagą pažinsi iš tarbų, žmogų – iš darbų
69. tuščias darbas – kaip į kiaurą pilt
70. turtingam turtai rūpi, neturtingam darbas
71. turi katė trintis – toks jos darbas
72. tūlo darbo pradžia lengvesnė negu jo galas
73. tu į darbą, kaip karvė atbula į medį
74. trys sunkūs darbai žmogui ant svieto: poteriai kalbėt, seni tėvai mityt, skolą atiduot
75. trumpa stora – grybų raut, aukšta laiba – riešutaut
76. trumpa drūta darbininkė, ilga tęva raštininkė
77. trukdo šnabė ir darbininkus, ir mokytus
78. tridarbis triskart ilgiau ir dirba
79. toks iš tavęs darbininkas, kad apivaros paskui velkasi
80. toks darbas, tai zabova
81. tokie darbininkai tik po šluota
82. tinginystė gėda, o ne darbas
83. tinginys sau, darbininkas kitam
84. tinginys prie darbo paskutinis, o prie valgio pirmutinis
85. tinginys kalbas kalba, darbininkas darbą baigia
86. tinginys darbe – bailys kovoje
87. tinginiui ir pirštą pajudint didelis darbas
88. tinginiui griekai, darbščiam vieni niekai
89. tinginio darbas akmenų vertas
90. tinginį pažinsi iš ėjimo, kvailį – iš darbų
91. tikį darbą ir švilpaudamas gali padaryti
92. tik žydas gali tokį darbą dirbti
93. tik žemės darbas tėra žmogaus vertas
94. tik tinginys darbą rytojui palieka
95. tik šikna vienam darbui
96. tik prie bliūdo vienam gerai, ale ne prie darbo
97. tik darbą pabaigęs, gali jį vertinti
98. tėvus karšinti ir Dievą garbinti – nerasi sunkesnio darbo
99. tėviškė plati, bet nesdarbuja pati
100. tėvams darbas, vaikams miegas
101. tekėt – tai merga, į darbą – tai piemenė
102. teisybę pasakei, darbą padarei
103. tavo darbas kaip šuva margas
104. tavo darbas kaip seno ubago merginėjimas
105. tavo darbas kaip girto malda
106. tavo darbas – girto malda
107. taupyk ne darbą, o duoną
108. taupyk duoną rytojui, ne darbą
109. tąsosi be darbo kaip Alauskas
110. tas darbas, katras naudingas, tas ir lengvas
111. tamsus darbas šviesoje pasirodo
112. svetimom rankom darbuit visi geri
113. svetimo darbas tik talka
114. svetimi darbai, svetimi griekai
115. šventos dienos darbus užsirašo velnias skarbus
116. šventės darbas velniui reikalingas
117. šv. Kotryna sugeba darbą išrasti, eina su visa šeimyna velėnas kasti
118. sūrus darbas, saldus miegas
119. šuns darbas lot
120. šuns darbas
121. sunkus darbininko darbas, bet skani balta duonelė
122. sunkus darbelis, bet saldus vaiselis
123. sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę spaudžia
124. sunkus darbas valgį skanina
125. sunkus darbas ir vagies – reik bijoti ir šunies
126. sunkus darbas gardžią duoną kepa
127. sunku yra, piktai darbą pradėjus, dailiai pabaigti
128. sunkiausias darbas – davatką spaviedoti ir šunį blusinėti
129. sunkiai dirbus, juoda duona gardi
130. šūdas tai, o ne darbas
131. su savo roda į svetimus darbus nesikišk
132. su razumnais kita kalba, kitas ir darbas
133. su malda lūpose, su darbu rankose niekur nepražūsi
134. su malda į dangų, su darbais į peklą
135. su liežuviu darbų nenudirbsi
136. su Dievu pradėk darbą ir su Dievu baik
137. su Dievu darban, su velniu smuklėn
138. su darbu sunku, be darbo nuobodu
139. su darbščiais kaip tėvas, o nuo tinginių bėgu kaip vėjas
140. su daina ir darbas spartesnis
141. su daina gyvenimas linksmesnis ir darbas geriau sekas
142. su apkumpėliu ne darbas, tik gaišatis
143. spartus prie stalo, būk spartus ir prie darbo
144. sotus žmogus yra tingus į darbą
145. šnekus šneką, darbus darbą randa
146. snaudžiant darbas ligi durų
147. smarkus baudose, lėtas darbuose
148. slinkiui skurdą, darbininkui turtą yra Pondievas palikęs
149. šlapymetis suėda visą darbymetį
150. skubus darbas šuniui ant uodegos
151. skubūs darbai vieni vargai
152. skubų darbą velnias renka
153. skubos darbu nepasidžiaugsi
154. skubos darbas šuniui
155. skubos darbą velnias renka
156. skubink su darbu, o ne su žodžiais
157. skubink darbą daryt, ė ne duoną valgyt
158. skaniau darbininkui duona, nekaip tinginiui pyragas
159. šitoks darbas – tai nebuk nieko
160. šioks toks darbas, bet pabaiga gera
161. šimtas darbų neduos skarbų
162. šimtadarbis pirmiau badą pamatys
163. šik į darbus prieš dangiškus skarbus
164. šiandiena ne darbo diena, rytoj ne šventa
165. serga darbas, tinginio dirbamas
166. sena oda darbų neprivengia
167. savo darbą kožnas giria, savo vaikus visi myli
168. savęs nugalėjimas yra dideliausias darbas
169. sausi barščiai ne prie darbo
170. saulė aukštyn – darbų daugyn
171. samdininko darbas ir velnią prajuokina
172. šaltai kalbėk, karštai judėk
173. rytui laikyk pyragą, ne darbą
174. rytojui pasidėk pyragą, o darbą šiandien padirbk
175. ryk, tik darbą išmanyk
176. ruošos darbo neparodysi
177. rugiapjūtėj darbinykas ir iš šiukšlyno iškrapštytas geras
178. rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis
179. Rozalimas rodo, jog dievo darbai yra stipresni už darbus žmonių
180. raukos kaip tinginys, darban eidamas
181. raudok raudojęs ir imkis darbo
182. raštininko baltos rankos, o darbininko visuomet juodos
183. rankų darbas parodo žmogų
184. rankinis vaikas darbymety – juodas vargas
185. pyragą pasidėk rytojui, o ne darbą
186. pūslėtos rankos darbininką parodo
187. pro dvaro darbininką nei velnio maiše nepraneši neapkalbėtą
188. priverstinis darbas nenaudingas
189. priverstas – ne darbininkas
190. prisakė darbų kaip pasakoj ragana
191. prie valgymo pirmutinis, prie darbo paskutinis
192. prie valgio pirmutinis, prie darbo paskutinis
193. prie valgio kaip arklys, o prie darbo kaip gaidys
194. prie valgio daugybė, o prie darbo mažybė
195. prie stalo visi, prie darbo – nė vienas
196. prie šaukšto pirmutinis, prie darbo paskutinis
197. prie mergų kaip skritulys, o prie darbo tai kaip milinis
198. prie kopūstų bliūdo vyras, o prie darbo – merga (svirplys)
199. prie gaidžio darbo neatstoja, prie valgymo ruošia už tris vyrus
200. prie darbo, kaip sudegęs, o prie valgio, kaip regis
201. prie darbo valininkas, prie valgio galininkas
202. prie darbo tingom, o prie stalo pabėgom
203. prie darbo susirietęs, prie valgio išsitiesęs
204. prie darbo su varu, prie stalo su noru
205. prie darbo paskutinis, prie valgio pirmutinis
206. prie darbo nezgrebnas, o prie bliūdo tai ir per daug zgrebnas
207. prie darbo nėra, prie valgio kaip vyras
208. prie darbo nėra kam padėti, o į sūrį visi žiūri
209. prie darbo neprišauksi, prie stalo – visi
210. prie darbo muilavežis, ale prie valgio pirmutinis
211. prie darbo kaip sušalęs, prie ėdimo kaip sudegęs
212. prie darbo kaip regis, prie valgio kaip sudegęs
213. prie darbo kaip knatas, o vakaruškoj kaip ratas
214. prie darbo kaip gaidys, prie valgio kaip arklys
215. prie darbo kaip dievas davė, prie valgio sarmatos nepasidarė
216. prie darbo geriau, kai daug, prie stalo – mažai
217. prie darbo duona su medum
218. prie darbo ažvatinis, o prie bliūdo pirmutinis
219. prie darbo apsivilkęs, prie valgio išsivilkęs
220. prie darbo – vaikas, o alga kaip gero vyro
221. prie bliūdo pirmutinis, o prie darbo paskutinis
222. prie bliūdo – vyras, prie darbo – vaikas
223. prastam darbui daug išminties nereikia
224. prariekti žėdną darbą
225. pradžia darbą moko
226. pradžia darbą gaišina
227. pradėti darbas, toliau niekai
228. pradėtą darbą užbaik
229. pradėk nuo mažo darbo – padarysi didelį
230. pono tokia liga kaip darbininko sveikata
231. pondzius yra davęs slinkiui skurdą, darbininkui turtą
232. pondievo spėri darbai
233. ponas – ne žmogus, jam darbas nerūpi
234. po darbo saldus poilsis
235. po darbo patarimas nebereikalingas
236. po darbo ir duonos pluta gardi
237. po darbo gulk nors skruzdėlynan
238. pjūtis didelė, o darbininkų maža
239. pirmutinis darbas, paskutinis kąsnis
240. pirmiau pats nusibaigsi negu darbus užbaigsi
241. pirma darbas, paskui zabovos
242. pinigas geras uždarbis – visi jo klauso
243. pilvo netempsiu iš to darbo
244. piemeniui darbo visada yra
245. piemenio piemeniškas ir darbas
246. persti – sotaus darbas
247. per visą nedėlią vieną darbą dirbęs ir nubosti
248. per darbymečius netingėsi, žiemą ramiai pailsėsi
249. penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui
250. pekloj smalos – dvare darbo
251. pažinsi tinginį iš darbų, durnių iš kalbų
252. paukštį pažinsi iš balso, žmogų iš darbo
253. patsai save prie darbo spaudė, patsai apmetęs, pats ir audė
254. patamsio darbai, šviesos juokai
255. patamsio darbai šviesoje pasirodys
256. pana prie šalies – darbas iš minties
257. palik valgį rytdienai, o ne darbą
258. palik rytui zlastį, o ne darbą
259. paklausai kalbos – karvelis, pažiūri darbą – vilko brolis (dėdė)
260. pakark šunį margą ir turėsi darbą
261. pailsėlis man pačiai, darbelis svetam svietui
262. pagal darbą ir alga
263. paėmęs darbą, neimk skargo
264. padirbai darbą tartum rytoj mirtum
265. Paberžėj daug darbo, mažai pelno
266. pabaiga darbą vainikuoja
267. ožys irgi greitas į darbą
268. nutverk darbą ne šventoms, bet šiokioms dienomis
269. nuo valgio pilvotas, nuo darbo kuprotas
270. nuo putros pilvotas, nuo darbo kuprotas
271. nuo kalbų – prie darbų
272. nuo darbų tavo trečia rankovė tabaluos
273. nuo darbo rankos nenuplyš
274. nuo darbo numanai gerą amatininką
275. nuo darbo niekas neserga
276. nuo darbo nenutuksi
277. nuo darbo nebūsi kuprotas, tik bagotas
278. nuo darbo ir arkliai gaišta
279. nors kitur auksas viliotų, geriau tėvynėj laukuos darbuotis
280. norint išmokti darbštumo, reikia trejų metų, norint išmokti tinginiavimo, reikia tik trijų dienų
281. nori daug turėti, reikia darbą mylėti
282. nori darbą padaryti mažiau šnekėk
283. norėdamas šios dienos darbą baigti, prispausk nagą, o ant rytojaus tiktai atidėk pyragą
284. niekų darbas
285. niekad nesigailėk, pirma darbą pasidaręs
286. neskubėk liežuviu, skubėk darbu
287. neskubėk darbo imdamasis, skubėk darbą pradėjęs
288. nesiimk ne už savo darbo
289. nesigirk tėvo turtais, pasigirk savo darbais
290. nesigirk darbą pradėdamas, pasigirsi jį baigdamas
291. nesidžiauk kito darbu
292. nesidžiauk darbo nepabaigęs
293. nešertu arkliu nearsi, alkano žmogaus darbu nepasidžiaugsi
294. nėra saulės be dienos, mėnulio – be nakties, o duonos – be darbo
295. nėr kada darbuot, reikia namų dabot
296. neprotingiems darbams ir trumpo amžiaus per daug, ir ilgo nepakanka
297. neprašyk uždarbio darbo nepabaigęs
298. nepabaigęs darbo, neprašyk kito
299. nekišk rankų ne savo darban
300. neišalkusio darbas
301. neimk turtuolės, bet imk darbštuolę
302. neimk darbo, kurio nemoki
303. nei prie mokslo, nei prie darbo netinka
304. nei darbas, nei pataika
305. negirk darbo be galo
306. negirk darbą pradėtą, bet baigtą
307. negailėkis anksti kėlęs ir jaunas vedęs: anksti kėlęs daug darbų nudirbsi, jaunas vedęs greit vaikų sulauksi
308. nebijosi darbelio, nematysi vargelio
309. nebijok darbo, tegul jis tavęs bijo
310. neatidėk darbo rytojui, jei gali padaryti šiandien
311. ne vien darbas meistrą giria
312. ne tinginio darbas
313. ne tiek darbo, kiek prierangos
314. ne tas, kuris dirba, daug darbo nudaro, bet tasai, kuris turi rėdą gerą
315. ne tas smagumas darbą dirbti, kaip tas širdies graužimas
316. ne tas geras, kurį visi giria, bet tasai, kurs gerus darbus dirba
317. ne striokauni darbai
318. ne šlektas darbas, kas moka padaryt ir irklą
319. ne rėksmu pasieksi tikslą, bet darbu ir kantrybe
320. ne nuo darbo pūslės ant rankų, bet nuo šaukšto
321. ne mes darbus pabaigsim, darbai mus pabaigs
322. ne meistras giria save, o darbas
323. ne medaliai, bet darbai kalba apie žmogų
324. ne mano banda, ne mano pupos, – kas man darbo
325. ne kožnam smurgliui Dievo darbai suprasti
326. ne į savo darbą nesikišk
327. ne grožis žmogų puošia, o jo darbai
328. ne darbininkas trūkį gauna, o tinginys
329. ne darbas, kai penki vyrai vieną mazgą riša
330. ne darbas žmogui sarmatą daro
331. ne darbas žmogų lenkia, o tinginystė ir vargas
332. ne darbą, bet duoną palik rytojui
333. ne auksas, o darbštumas žmogui yra didžiausias turtas
334. ne ant šnekos žmogų pažinsi, ale ant darbo
335. nauji laikai – nauji darbai
336. naujas darbas – naujas vargas
337. namų namininkė, darbų darbininkė
338. namiškio darbo nesimato
339. namie kaip knatas, ūlyčioj kaip ratas
340. naktis – miegui, diena – darbui
341. nakties darbu diena juokiasi
342. nakties darbas dieną pasirodo
343. nakties darbas dieną gėdą daro
344. nakties darbai – dienos juokai
345. mylėk tėvynę ne žodžiais, bet darbais
346. muštis su darbais
347. motina geru vaiko darbu pasisotina
348. moterų darbas neišmieruojamas ir neparodomas
349. moterų darbam ir kalbom galo nėr
350. moteriškos darbo nėra ko parodyti
351. mirsim, o darbo vis nepabaigsim
352. mintuvai trintuvai – moterų darbai
353. miestą pažįstame iš namų, žmones – iš darbų
354. miegelis tai man, o darbelis – tai kitam
355. miegelis man pačiam, darbelis – vėjui lekiančiam
356. miegelis į kūnelį, o darbelis – Dievas žino kam
357. miegas – ubagas, darbas – turtuolis
358. mėšlu susitepęs – nusimazgosi, o blogą darbą padaręs – ne
359. mesiu juodą darbą, eisiu kaminų krėsti
360. mergos darbas, kunigo pinigai ir žydo dūšia – nežinia kur dingsta
361. menkas darbininkas, jei pradėjęs darbo nepabaigia
362. menkas darbas barščių užsrėbus
363. medis vertinamas už vaisius, žmogus – už darbą
364. mažos rankos dailiems darbeliams, didelės – moliui minkyti
365. mažas darbas, nauda dar mažesnė
366. mažas darbas sunkiai pailsina
367. mauras savo darbą padarė
368. mano duktė daugiadarbė: šika, myža, skiedras renka
369. mano darbas į mane šneka
370. mana roda, tavas darbas
371. man ne palestranto reikia, man darbininko reikia
372. maldoj melskis, darbe dirbk
373. malda darbo nepavėlino, paminėjimas sveikatos nepagadino
374. mainininko darbas – lupti
375. lino darbas labai brangus
376. linas šimtadarbis
377. liežuviu mala kas darbo dirbti nemoka
378. liežuviu gali ant Šatrijos joti, o darbe kojų nepavelka
379. liežuvis kalbai, o ne darbui
380. lietuvis šokinėdamas nutveria darbus
381. lengviau kitų darbus peikti, nei pačiam juos geriau nuveikti
382. lengvas darbas – tinginystė, plonas blynas – smagurystė
383. lauko darbas su galu, o gryčios darbai be galo
384. laimėjimai pasiekiami darbais, o ne žodžiais
385. laike darbo ir akmuo kruta
386. laikas eina, darbas neina
387. laikas darbymety ir už prekę brangesnis
388. laikas bėga, duona valgos, o darbai vietoj stovi
389. kvailys myli darbą, darbas – kvailį
390. kvailą pažinsi iš kalbų, gudrų iš darbų
391. kuri šeimininkė tvarkinga, tai ten šeimyna darbinga
392. kur žodžiai tyli, ten garsas darbų aidi
393. kur žmogus žmoniškas, to ir darbas kitoniškas
394. kur skarbas, ten yra darbas
395. kur gaunu darbo, pavalgyti, ten namai, kur numirsiu, ten bus kapai
396. kur darbštūs delnai, ten gėrybių kalnai
397. kur darbas namuos viešpatauja, ten vargas sau vietos neranda
398. kur darbai, ten ir vargai
399. kuo darbštesnis, tuo geresnis
400. kunigo žodžių klausyk, bet iš jo darbų nesimokyk |
401. kulnim duoti darbo
402. kožnas užmokestį pagal savo darbus gauna
403. kožnas darbas su galu
404. kožnas darbas reikalingas atsidėjimo
405. kožnam savo darbas meilus
406. kombainas atėjo, darbo diena sutrumpėjo
407. kol tinginys prisirengs, tai darbštusis nuveiks
408. kol dar geria visi meiliai, bet tuoj eina darban peiliai
409. koks žmogus, tokie ir jo darbai
410. koks užmokestis, toks ir darbas
411. koks uždarbis, toks ir atlyginimas
412. koks ten darbas – kaip iš musės žarnos
413. koks razumas, toks darbas
414. koks protas, toks darbas
415. koks prie stalo, toks ir prie darbo
416. koks oras, toks ir darbas
417. koks nakties miegas, toks dienos darbas
418. koks mokslas, toks ir darbas
419. koks mokestis, toks ir darbas
420. koks meisteris, toks ir darbas
421. koks laikas, toks ir darbas
422. koks iš tavęs vyras – darbe lyg sustiręs
423. koks iš ožio darbininkas, toks iš berno gaspadorius
424. koks į valgį, toks ir į darbą
425. koks ėdis, toks ir darbas
426. koks darbininkas, toks ir jo darbas
427. koks darbininkas, tokia ir žagrė
428. koks darbas, toks rūbas
429. koks darbas, toks ir žmogus
430. koks darbas, toks ir valgis
431. koks darbas, toks ir uždarbis
432. koks darbas, toks ir razumas
433. koks darbas, toks ir gyvenimas
434. koks darbas, toks ir atlyginimas
435. koks darbas, tokia ir tvarka
436. koks darbas, tokia alga
437. koks čia darbas, kad pas kaimyną banketas
438. koks ant valgymo, toks ir ant darbo
439. kokie žmogaus pamatai, tokie ir darbai
440. kokie valgasai, tokie ir darbai
441. kokie draugai, tokie ir darbai
442. kokie darbai, tokie draugai
443. kokia valgienė, tokia ir darbienė
444. kokia valgelė, tokia ir darbelė
445. kokia kalba, tokie ir darbai
446. kokia išmintis, toks ir darbas
447. kokia darbienė, tokia ir valgienė
448. kokia darbelė, tokia valgelė
449. kokia buitis, toks darbas
450. kokia alga, toks ir darbas
451. ko akys nusigąsta, tą rankos pergali
452. ko akys bijo, tą rankos padaro
453. kitų uždarbis lengvas
454. kiti čėsai, kiti darbai
455. kitai dienai darbo neatidėliok
456. kieno darbščios rankos, to širdis taupi
457. kieno darbai, to ir griekai
458. kiekvienas durnius žino, kad sekmadienis – nedarbo diena
459. kiekvienas darbas savo laiką turi
460. kiekvienas darbas reikalauja laiko
461. kiekvienam savo darbas brangus (meilus)
462. kiekviena diena savo darbus atsineša
463. kiek darbo, tiek pelno
464. kiek darbo, tiek ir naudos
465. kiaulės kiaulavertas ir darbas
466. kelnes pasipašęs, Dievo pasiprašęs pradėsiu darbą
467. kas visus darbus dirba, tas visus badus kenčia
468. kas tau kliūva
469. kas tau darbo lig svetimo skarbo
470. kas tau darbo apie pono pilvą
471. kas tau darbo – pasikark už ardo
472. kas tau darbo
473. kas tankiai šalamoką valgo, tam prie darbo švilpaut nereikia
474. kas prie valgio, tas ir prie darbo grabalas
475. kas prie stalo pirmutinis, tas prie darbo paskutinis
476. kas prie darbo neprakaituoja, tas tankiai sirguliuoja
477. kas pirmiau prie darbo, tas paskiau prie valgio
478. kas per daug skubinasi, tas vėlai darbą baigia
479. kas per darbas: namai kišti, ožiai rišti, linai rauti, kviečiai piauti
480. kas nenori darbo dirbti ir tėvų klausyti, tegu eina tas prie plento vargo pamatyti
481. kas nebijo darbo, nebijo nei bado
482. kas miltais darbuojasi, tas miltinas, kas žeme – žeminas
483. kas mėgsta darbuotis, tas darbo nebijo
484. kas laikys be darbo?
485. kas kiaulei darbo, kad ąžuolas džiūsta
486. kas iš to darbo, kad nėra pažytko
487. kas gyvent nori, tas darbymety nesnaudžia
488. kas greit dirba, gerai nepadirba
489. kas gerai pradėjo, tas pusę darbo atliko
490. kas gerai pradėjo, pusę darbo atliko
491. kas gerai daro, tam gerai ir užmoka
492. kas dieną dirba, tas naktį miega
493. kas daug darbų moka, tas visus badus kenčia
494. kas darbymetyje gaišo, tas valgo duoną sausą
495. kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs
496. kas darbuojasi gražiai, tas ir švenčia gerai
497. kas darbadienių neturi, tas į tuščią maišą žiūri
498. kas aria dirvą savo, bus pasotintas duona, o kas pataikavimu gaišta, bus pasotintas vargu
499. kas anksti kelia, darbus nudirba, kas anksti ženijasi, vaikus išmokina
500. kareivio duona kruvina, tinginio duona – purvina, o darbininko – balta
501. kantrumu ir darbštumu viskas galima
502. kantrumu ir darbštumu viskas galima
503. kanklėmis kankliuok, bet ir darbo nepamiršk
504. kamletuota raštininkė, čerkasuoto – darbininkė
505. kam liežuvis, tam pyragas, kam darbas, tam botagas
506. kam duona gardi, tam darbas nesunkus
507. kam darbas rūpi, tas ir dirba
508. kalbutis randa kalbą, darbutis randa darbą
509. kalbusis kalba, darbusis dirba
510. kalbus kalbą, darbus darbą randa
511. kalbos darbą trukdo
512. kalbininkas – ne darbininkas
513. kalbininkas randa kalbą, darbininkas darbą
514. kalba – saldus kaip medus, darbu – kartus kaip pupalaiškis
515. kalba – karvelis, darbais – vilko brolis
516. kaip jautis prie jungo, taip žmogus prie darbo
517. kaip jautis prie jungo, taip žmogus prie darbo
518. kaip darbuojies, taip turi
519. kaip darbą pradėsi, taip ir baigsi
520. kai turi (neturi?) duonos, tai pasninkas, kai neturi darbo tai šventė
521. kai darbas laukia, į žuvis nėra kada žiūrėti
522. kada kaime ne darbymetis?
523. kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena
524. kad visus darbus mokėtum, ne visus dirbtum
525. kad valgus, tai ir darbus
526. kad prie darbo – dar maža, o kad už vyro, jau didelė esanti
527. kad prie darbo skubėsi, greičiau ėsi
528. kad prie bliūdo – petys į petį, kad prie darbo – tik pilvas ir akys
529. kad naktį su žydu darbą turi, tai paskui su kunigu darbą turėsi
530. kad ir nemielas darbas, bet pradėjęs baik
531. kad ir akys baidos, bet rankos padarys
532. kad davė vaikelį, duos ir darbelį
533. kad darbą rytdienai atidėliosi, tai per visą gyvenimą vaitosi
534. kad bus darbo, tai bus ir uždarbis
535. ką slabnai valgysi, toks ir darbas
536. ką čia norėt iš jo darbo – jau nuo kurpių nenumeža
537. juokų darbas vėjais nueina
538. juokas juoku, darbas darbu
539. juodos rankos darbininko, tik jo duona balta
540. juodos rankos – darbininkas, juodos kojos – tinginys
541. juodos kojos – tinginys, juodos rankos – darbininkas
542. juodoms rankoms darbo niekada nepritrūksta
543. juodas darbas, balta duona
544. juodas darbas žmogaus nežemina
545. juo daugiau skubinas, juo blogesnis darbas
546. Jonas – darbų ponas, Ona – grūdų ponia
547. Jonapolis – vyskupo Jono darbas, šiandien burliokų skarbas
548. jo darbai kurią dieną kaip zelkoriuj šmėkšos
549. jeigu darbo bijosi, tai neponavosi
550. jei užmokestis teisus, tada ir darbas turi būti teisus
551. jei nori būti turtingas, tai vikriai darbais verskis
552. jei neturi darbo, kasykis rūrą
553. jei mylėsi darbą, susikrausi skarbą
554. jei manai, kad Dievas sprendžia iš kalbų, o ne iš darbų – užsisakyk iš anksto pekloj šiltesnę sau

vietą
555. jei ką gerai pradėjai – darbą įpusėjai
556. jei į dangų kopėčios būtų, velniai be darbo pekloj atliktų
557. jei gerai darbuosies, miego nežinosi
558. jei darbo neturi, tai subinę krapštyk
559. jei bus darbo, bus ir duonos
560. jei bažnyčioj nesėdėsi, daug darbadienių turėsi
561. jaunimo papratimai, senių darbai
562. išsikrapštinėsi, kai darbus padirbsi
563. iškeliavo su savo uždarbiu
564. išgalvojo kaip ožys nereikalingą darbą
565. išdidumas stiprų žmogų priverčia prie darbo
566. išdegė darbas kaip raganai alus
567. iš žydo darbininkas, kaip iš šunio verkėjas
568. iš žodžių – Saliamonas, iš darbų – avinas
569. iš uždarbio nebūsi bagotas, tik kuprotas
570. iš tuščių kalbų kvailį pažinsi
571. iš to darbo tik šnipštukas
572. iš tavęs darbininkas kaip iš mėšlo kulka
573. iš svetimo darbo niekas dar nenutuko
574. iš svetimo darbo nebus naudos
575. iš šnekos aniuolas, iš darbų velnias
576. iš skubaus darbo ir velnias juokiasi
577. iš širdies darbas – medus su duona
578. iš priekio – vilkas, iš darbų kiaulė
579. iš nakties darbo visi durniai juokiasi
580. iš nakties darbo diena juokiasi
581. iš kur gaunat darbą, iš ten ir pelno laukit
582. iš kalbos prie ronos tverk, o iš darbų velnio šūdas
583. iš kalbos gali spręsti apie darbą
584. iš darbo pažinsi žmogų
585. iš darbo pažinsi darbininką
586. iš darbo nebūsi bagotas, tik kuprotas
587. iš darbininkų pažinsi gaspadorių
588. iš darbininko tinginį padaryt gali, iš tinginio darbininko – ne
589. iš blogo darbo antras darbas
590. iš barzdos – šventas Petras, iš darbų – tikras latras
591. iš algos nespręsk apie darbininką
592. ir rėpso kaip rupūžė rakandoje be darbo
593. ir plūgas be darbo surūdija
594. ir mirsim, o darbo vis bus
595. ir maži žmonės padaro didelius darbus
596. ir maži darbai naudingi
597. ir kvailas tiniginys turi proto darbui išvengti
598. ir juodas darbas žmogų dabina
599. ir juodą darbą pinigas padaro baltą
600. ir geras gyvenimas be darbo nusibosta
601. ir ešerius iš prūdo neišgaudysi be darbo
602. ir dirbi, ir dar laukia darbas
603. ir Dievui darbus, ir pažiūrėti meilus
604. ir darbo nėra, ir ponauti nemoku
605. ir darbe, ir bliūde vienas prapuoli
606. ir ciuciulis dviejų darbų nedaro: jei myža, tai neloja
607. ir bezda, ir kojinę mezga
608. ir akvatos, ir sveikatos reikia į darbą
609. imiesi ne už savo darbo – nelauk garbės
610. imasi kaip gudas darbo
611. ilgos dienos – darbininkės, trumpos – pletkininkės
612. ilgas, tęvas – mergininkas, trumpas, drūtas – darbininkas
613. ilgas, tęvas – mergininkas, trumpas, drūtas – darbininkas
614. iešmas mano, kepsnys tavo ir darbas pusiau – tu iškepsi, o aš suvalgysiu
615. ieškok lino aukšto, mergos darbščios
616. ieško kaip tinginys darbo
617. ieško ilgo pinigo, trumpo darbo
618. įduoti savo kailį į darbą
619. įbrėžtas brūkšnelis, tai dar ne darbelis
620. į tinginį išvirsti lengva, į darbininką sugrįžti sunku
621. į darbą žingsneliu, pastovėdamas, į valgį šuoliu, pasiskubėdamas
622. į darbą tinginys, į vakaruškas – kumelys
623. į darbą neskubėsi, nieko neturėsi
624. į darbą neskubėdamas, į karčemą pasibėgėdamas
625. į darbą nepavėluosi niekada
626. į darbą ligotas, į valgį pilvotas
627. į darbą įsikibti
628. gyvenimas su galu, o darbas be galo
629. gvaltas darbas nepavyšksta
630. gulėdamas darbo nepadarysi
631. gudrus – kai girtis, kvailas – kai darbas dirbti
632. gudri vakarėlin pasprukt, dar gudresnė nuo darbo išsisukt
633. gryčios darbo neparodysi
634. gryčios darbai niekad nepabaigti
635. gryčios darbai niekad nepabaigiami
636. grybai darbe – ne prievalgis
637. grūdelis – ne pavalgis, patrūkinys – ne darbininkas
638. greitus darbus vėjai renka
639. greitas šokti, bet darbe negali pranokti
640. greitas darbas niekam tikęs
641. greitas darbas – šuniui
642. greitas darbas – šuniui
643. greitas darbas – kreivas vaikas
644. greitas darbas – aklas gimsta
645. greitai pasaką pasakysi, bet ne taip greitai darbą padarysi
646. greitai dirba, aklas gimsta
647. greitai daro, akli gema
648. greitą darbą velnias renka
649. greitą darbą ugny dega
650. greit gema – aklas randas
651. greičiau apaksi negu Dievo darbus suseksi
652. gražus pažiūrėt, mielas pakalbėt, tik prie darbo nėr kur dėt
653. gražu yra gerus darbus atminti
654. gražų vardą piktas darbas subjauroja
655. gražiomis kalbomis darbo nepadarysi
656. graži kalba piktus darbus slepia
657. graži kalba gerų darbų neatstoja
658. graži diena darbu, naktis – ramumu
659. glostė žodeliais, kandžiojo darbeliais
660. giria meistrą darbas
661. ginčai ir gerą darbą sugadina
662. gims diena, gims dienai ir darbas
663. gero uždarbio ir gero vardo nepaslėpsi
664. gero meistro glotnus darbas
665. gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia
666. gero darbo niekas nesibijo
667. gero darbininko su šakaliu reikia paieškoti
668. gero darbininko darbas rankose tirpsta, o netikusio – iš rankų krinta
669. gero darbininko darbas ieško
670. geriau vienas geras darbininkas, negu dešimt blogų
671. geriau sunkus darbas, negu lengva išmalda
672. geriau poilsis darbe negu pavojus turte
673. geriau dirbant sudilti, negu be darbo surūdyti
674. geri norai, bet menki darbai
675. geri darbai toli girdėt, o blogi dar toliau
676. geri darbai nežūsta veltui
677. geri darbai nesigiria
678. geri darbai miškuose slepiasi, pikti keliais vaikščioja
679. geri darbai giliai kavojas
680. geri darbai – sunku, blogi – lengva
681. geri darbai – dideli skarbai
682. geresnis poilsis po darbo negu pagirios po uliavonių
683. geras žodis gerus darbus gimdo
684. geras vardas darbu pelnomas
685. geras valgytojas, geras ir darbininkas
686. geras patarimas visados naudingas, kiekvienam darbe reikalingas
687. geras patarimas – jau pusė darbo
688. geras kalboj, blogas darbe
689. geras kalboj, blogas darbe
690. geras ir juodas darbas žmogų gražina, blogas ir baltas – juodina
691. geras dėl Dievo, kupčius dėl uždarbio
692. geras darbininkas visur duoną suras
693. geras darbininkas už du atvalgo
694. geras darbininkas darbymetėj nekalėdoja
695. geras darbelis nepaliks be užmokesčio
696. geras darbas visur matomas
697. geras darbas už akių giriamas, blogas – ir akyse peikiamas
698. geras darbas piktam akis bado | Žr.: teisybė akis bado |
699. geras darbas patylomis atliekamas
700. geras darbas pats save giria
701. geras darbas niekad nemiršta
702. geras darbas nepraeis dykai
703. geras darbas nepigiai atsieina
704. geras amatininkas darbų neieško, jo darbai ieško
705. geram meistrui darbas rūpi, o ne atlyginimas
706. geram darbininkui ne atlyginimas rūpi
707. geram darbininkui darbo nereikia ieškoti
708. gerais darbais, o ne žodžiais giriasi
709. gerais darbais turto neįgysi, mūro rūmų nepastatysi
710. gera pradžia – pusė darbo
711. gerą pažinsi iš darbų, kvailą iš kalbų
712. gera merga namų darbu graži
713. gera darbininkė – ant darbo gali gulėti
714. gerą darbą visi giria
715. gausim darbo, kai numirsim: pragare ponus kepinsim
716. gaspadoriui tik darbas rūpi, o ne alga
717. gaspadoriui darbas rūpi, o samdininkui – kur nuvirsti
718. gaspadarstva plati, ale nesdarbuoja pati
719. garsus meiliais žodeliais, bet dar garsesnis suktais darbeliais
720. garsi merga motinos darbais
721. gardu ir košę valgyti, kai daug
722. gana darbui dienos, marčiai anytos
723. galvą šukuoti, aslą šluoti, namą kišti su skląsčiu – tai daug darbų
724. galo darbams nėra
725. galas vainikuoja darbą
726. gaišlesnio darbo nebegali turėti, kada krėklius ar skrandas reikia lopinėti
727. gaidžiai visus darbus nudirba
728. ėst visi nori, prie darbo nė vieno nėra
729. ėst visi nor, prie darbo nė vieno
730. engėjo darbai – Dievui klapatai
731. elgetų priviso, kai žmonėms darbas įgriso
732. elgeta badauja, bet darbo nesiima
733. eidamas darban, kojų nepavelka, iš darbo – arklį pralenkia
734. eidamas darban kojų nepavelka, iš darbo – arklį pralenkia
735. ėdišių yra, darbininkų nėra
736. ėda, kad purto, dirba – vos kruta
737. džiaugiasi kaip samdinio darbu
738. dvylika darbų dirba, bet duonos neturi
739. dviejų pečiai atsparesni darbui
740. dviejų pečiai atsparesni darbui
741. dvidarbis, tridarbis šiko, myžo ir skiedras rinko
742. dvaro darbu būsi kuprotas, bet ne pilvotas
743. dvare darbo, pragare smalos nepritruks
744. durnius darbą, darbas durnių, ir abu kovoja
745. durnius darbą myli
746. durnas darbas sveikaton neina
747. durnam darbas ne galvoj
748. duonos neturėsi, jei darbo dirbti patingėsi
749. duona – sunkus darbas, druska – stiprumas, vynas – gerai tarpais būna
750. duoną vienas suvalgysi, o darbo vienas nepadirbsi
751. duoną taupyk rytojui, ne darbą
752. duona gardi, bet darbas negardus
753. duona balta – prie darbo gvalta
754. duok, Dieve, darbo, o pinigų bus
755. du darbu nedirbsi
756. drąsus kalbėti, bailus darbais žodžius palydėti
757. doras darbas žmones moko
758. dorą pažinsi iš darbų, kvailą iš kalbų
759. Domininkas – alaus darbininkas, Kajetonas – veselių patronas
760. dirvon darbo neįdėsi, duonos neturėsi
761. dirva plati, ale nedarbuja pati
762. dirbus dirbus, reik ir pasilsėti
763. dirbk, kad darbas gėdos nedarytų
764. dirbk it amžinai gyventum, elkis it ryt numirtum
765. dirbdamas dieną sunkiai, miegosi naktį saldžiai
766. Dievui maldų reikia, bet gerais darbais geriau jam įtiksi
767. Dievui garbė, velniui uždarbė
768. Dievo akyse nė mažiausias darbelis nežūva
769. Dievas už vieno blogus darbus dešimtį baudžia
770. Dievas šventę, velnias darbą
771. Dievas laiko, velnias darbo nepritruks
772. Dievas dieną, o velnias – darbą
773. Dievas davė sveikatos, Dievas duos ir darbo
774. dienutė – motutė darbininkui, o naktis – tinginiui
775. dienos juokai – nakties darbai
776. dienos darbas iš nakties darbo juokiasi
777. dienelės trumpyn – darbeliai mažyn
778. diena trumpyn – darbų daugyn
779. diena nakčiai juokiasi
780. diena juokias iš nakties darbo
781. diena darbui, naktis poilsiui
782. diena darbu linksma
783. diena – darbininkui, naktis – tinginiui
784. didžiadarbis – mažakalbis
785. didesnę dalį gali imti darbe, bet ne dalybose
786. didelėj draugėj gerai prie darbo, ale blogai prie stalo
787. devyni darbai, dešimtas badas
788. derėti ne yla vienam darbui
789. dažniau juodų darbininkų gardesnė duona, kaip baltų
790. davatkai kito darbo nėr, kaip pletkai
791. daugiau triukšmo negu darbo
792. daugiau kalbų negu darbų
793. daug valgytojų, mažai darbininkų
794. daug kalbų – maža darbų
795. daug darbų pradėjęs, nė vieno kaip reikiant nenubaigsi
796. daug darbo, maža pelno
797. darbymetyje net akmuo kruta
798. darbymety ir šluotražis dirba
799. darbymety ir minutė brangi
800. darbymety ir akmuo kruta
801. darbymety darbas darbą rodo
802. darbymetis – statšikas mėnuo
803. darbymečiu ir tinginys kruta
804. darbymečio metu kad gaspadoriui nerūpi prižiūrėti, tai toks ir gėrybių negali turėti
805. darbymečio laikas už auksą brangesnis
806. darbylaiky ir akmuo ant laukų kruta
807. darbutis gauna darbą, o šnekutis šnektą
808. darbus, kad ir mažą gauna algą, taip pat privalgo
809. darbus palikus, neramu švęsti
810. darbūs kaip prie puodo tinginiai
811. darbus į saulę nežiūri
812. darbus darbą, kalbus kalbą randa
813. darbus atlikus smagu švęsti
814. darbuokis, kol gali
815. darbuokis it amžinai gyvensiąs, elkis it rytoj mirsiąs
816. darbu, triūsu spindi Lietuva mūsų
817. darbu, o ne pagyrais garsus būsi
818. darbu pasirodyk, ne žodžiais
819. darbu niekam nenusidėsi
820. darbų nepabaigsi ir arielkos nesugersi – vis liks
821. darbų kaip iš peklos
822. darbų iki langų
823. darbų daug, laiko mažai
824. darbštūs žmonės nežino sau poilsio
825. darbštus kaip tinginys prie prūdo
826. darbštus kaip gudo vaikas
827. darbštūs kaip Darbėnų žmonės
828. darbštus duoną gamina, tinginys vargą augina
829. darbštus darban, tinginys kampan sėlina
830. darbštus darbą randa | Žr.: kalbus kalbą, darbštus darbą randa (kol kas neįvesta) |
831. darbštus – klojiman, tinginys – vežiman
832. darbštus – klojiman, tinginys – vežiman
833. darbštus – į darbą, tinginys – už šaukšto
834. darbštų pažinsi iš darbų, o tinginį iš kalbų
835. darbšti su šaukštu, bet ne tokia su pjautuvėliu
836. darbšti prie bliūdo, bet ne pabarėj
837. darbšti kaip skruzdėlytė
838. darbšti kaip skruzdėlė
839. darbšti kaip bitė, o gudri kaip lapė
840. darbšti kaip bitė
841. darbšti bitelė, saldus medelis
842. darbštaus darbu nepabaidysi
843. darbščios močios tinginės dukterys
844. darbščiam žmogui trumpa diena
845. darbščiam žemelė – motina, rambiam – pamotė pikta
846. darbščiam ir ilgiausia diena per trumpa
847. darbščiam duona nebrangi
848. darbo, gaspadoriau, nereikalauk, tik algą mokėk
849. darbo virš galvos, vargo ant nagos
850. darbo vabalas, vargo pelė
851. darbo skalsybė, dienos striukybė
852. darbo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs
853. darbo pelė
854. darbo niekuomet netrūksta
855. darbo neužbaigsi, kol numirsi
856. darbo neturėsi – duonos neregėsi
857. darbo nepamesi, kitur neišbėgsi
858. darbo nepabaigęs nesigirk
859. darbo nedirbęs, užmokesčio negausi
860. darbo nedirbęs, taukų nelaižysi
861. darbo nedirbęs (neragavęs) ponu (prievaizda) nebūsi
862. darbo nedėk kitai dienai
863. darbo nebijok, bijok tinginio
864. darbo laiku ir akmuo kruta
865. darbo kaip prie kūlimo
866. darbo iki kaklo duobės
867. darbo iki gerklų
868. darbinis arklys visada kūdesnis
869. darbininkui žmogui visuomet duona su medum
870. darbininkui žmogui ir ilgiausia diena per trumpa
871. darbininkui ir lyjant sausa, o tinginiui tai ir šilumoj šlapia
872. darbininkų rankose darbas džiaugiasi, o ultojų – verkia
873. darbininkų kaip šikniaus dvare
874. darbininko visuomet juodos rankos
875. darbininko trobon badas gali paveizėti, bet negali įeiti
876. darbininko riekiama duona džiaugias
877. darbininko rankos darbo nebijo
878. darbininko ranka kieta, kumštis dar kietesnis
879. darbininko juodos panagės
880. darbininko akelės nebijo tamsios naktelės
881. darbininkės rankelės juodos, bet širdelė balta
882. darbininkė švento Jurgio
883. darbininkė šaltų barščių
884. darbininkė kaip bitelė
885. darbininkė – šika, meža ir skiedras neša
886. darbininkas, kaip iš šūdo kulipka
887. darbininkas žmogus vis nezgadnas
888. darbininkas žmogus niekad duonos netrūks
889. darbininkas šviesyn, apkumpėlis tamsyn
890. darbininkas kaip iš kiaulės agradninkas
891. darbininkas gyvenimo neregi: vasarą pradirba, žiemą pramiega
892. darbininkas duoną gamina, tinginys badą augina
893. darbininkas darbu pasiguodžia
894. darbininkas ar bus, o piemuo musija būti
895. darbininkai sujudės, visi laukai ištuštės
896. darbininkai sujudės – visi ponai nugarmės
897. darbininkai nepražus, jų vis tiek viršus bus
898. darbininkai badauja, o turtuoliai puotauja
899. darbininkai – už darbo, tinginiai – už šaukšto
900. darbininką iš valgymo pažinsi
901. darbėniškiams kad kailis niežėjo, su ponais provotis pradėjo
902. darbėniškiams kad kailis niežėjo, su ponais provotis pradėjo
903. darbelis svečiam svietui, poilsėlis man pačiai
904. darbe rasi ramybę
905. darbaus žmogaus rankos yra kietos
906. darbas, su Dievu pradėtas, spartesnis
907. darbas – tai sveikata
908. darbas – ne zuikis, nepabėgs
909. darbas – ne zabova
910. darbas – ne vilkas/zuikis, į mišką nepabėgs
911. darbas – ne šūdas, žmogaus nesuterlioja
912. darbas – ne kisielius, nesurūgs
913. darbas – laimės šaltinis
914. darbas – duona, nedarbas – pelai
915. darbas žmoniją maitina
916. darbas žmogų gražina, tinginystė – juodina
917. darbas žmogų aukština, o ne žemina
918. darbas žmogų aukština, darbas – žemina
919. darbas žmogaus nelenkia
920. darbas žmogaus negadina
921. darbas yra gyvenimo druska: jisai ne tiktai saugo nuo sugedimo, bet duoda ir skonį
922. darbas visoks reikalingas
923. darbas vis ant žemės
924. darbas tirpte tirpsta
925. darbas tinginiui akis bado
926. darbas tik pradėt
927. darbas tik ant kojų pastatyti, toliau eis gerai
928. darbas tavęs nepasiklaus
929. darbas šalčio nesibijo
930. darbas saikus, ne taikus
931. darbas rankose tirpsta
932. darbas rankose tirpsta
933. darbas puošia žmogų
934. darbas pradžioj gąsdina
935. darbas pinigus neša
936. darbas pats save rodo
937. darbas pats nepasidirbs
938. darbas padirbt, tai ne baranką suvalgyt
939. darbas niekada nėra be algos
940. darbas nepadirbtas neliks
941. darbas nepabėgs
942. darbas nelaukia
943. darbas ne senina, bet jaunina
944. darbas myli laiką
945. darbas myli darbininką
946. darbas mokina bėdos vengti
947. darbas meistro bijo
948. darbas meistrą moko ir giria
949. darbas meistrą giria
950. darbas maitina, tinginystė gadina
951. darbas kuprą laužo
952. darbas kūną mankština, malda sielą gaivina
953. darbas kelia, darbas guldo
954. darbas kaulo nelaužo
955. darbas kaip šventą dieną, valgis kaip ant Velykų
956. darbas kaip lino mūka
957. darbas kaip girto malda
958. darbas judina, miegas ūdina
959. darbas ir akmenį išjudina
960. darbas gyvenimą saldina
961. darbas gražus labai brangus
962. darbas gėdos nedaro, o tinginystė šunų lodyt išvaro
963. darbas gėdos nedaro
964. darbas eina kaip pas Sarpalių: viens pėduoja, du riša, trys į ryklę neša
965. darbas eina kaip pas Sarpalių: viens pėduoja, du riša, trys į rikę neša
966. darbas durnių myli
967. darbas durną pažįsta
968. darbas duonutę gamina, tinginys gi badą augina
969. darbas duoną pelno
970. darbas duoną pelno, tinginystė – vargą
971. darbas draugę mėgsta, stalas – ne
972. darbas dirbti – ne ropės graužti
973. darbas Dievo paliepimas, tinginys velnio pagunda
974. darbas dėl duonos, o malda dėl dangaus
975. darbas dėl akių – gėda nuo žmonių
976. darbas dėl akių duonos nepelno
977. darbas dega
978. darbas darbui nelygus, o žmogus žmogui
979. darbas darbui nelygu
980. darbas darbu, bet reikia ir pamiegot
981. darbas darbą veja
982. darbas dainuoja, šoka ir pinigus moka
983. darbas dabina, darbas ir skandina
984. darbas be sielos – medis be vaisių
985. darbas ant darbo lipa
986. darbas – žmogaus veidrodis
987. darbas – ne vargas, tinginystė – ne laimė
988. darbas – ne pyragai, o anyta – ne motka
989. darbas – geriausias vaistas
990. darbas – darbą, šneka – šneką
991. darban paskutinis, iš darbo pirmutinis
992. darbams galo nesimato
993. darbais apsimušti
994. darbai, o ne žodžiai viską gali
995. darbai – tai ne vargai
996. darbai žmogaus nepaleidžia
997. darbai visada plaukia
998. darbai giria, žodžiai peikia
999. darbai eina prieš kalną
1000. darbą žinok, o teisybę pamėk
1001. darbą turėsi – bado nekentėsi
1002. darbą su pagelba dievo pradėk ir su pagelba dievo baik
1003. darbą šiandien padirbk, pyragą rytui pasidėk
1004. darbą padaryk šiandien, o piktumą palik ant rytoj
1005. darbą mokėk, teisybę mylėk
1006. darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi
1007. darbą dirbk., šventes švęsk
1008. darbą dirbk – kaip šluota šluok
1009. darbą dirbdamas pailsi
1010. darbą dirbdamas nesidairyk
1011. dar ten bus velniui darbo
1012. daina dieną trumpina, daina darbą lengvina
1013. daina darbą lengvina, gyvenimą ilgina
1014. čia žodis, čia ir darbas
1015. čėsą taupyk, darbą nesnausdamas daryk
1016. čėdyk darbą rytojui, o ne duoną
1017. čebatuoto blizga aulai, protingo darbai
1018. bus tik velniui darbo daugiau apsiženijus
1019. bus Dievui garbė, velniui uždarbė
1020. būlykščiai darbai tai ne dabarykščiai
1021. būk prie darbo pirmutinis, nebūsi prie valgio paskutinis
1022. būk geras ne žodžiu, o darbu
1023. būk darbštus kaip skruzdėlė, o tvarkingas kaip bitė
1024. bobos darbo nepadarysi
1025. blogų darbų nereik mokinti
1026. blogo darbo nepaslėpsi, kad ir tylėsi
1027. blogi darbai toliau girdėti negu geri
1028. blogi darbai toli skamba kaip varpai
1029. blogi darbai toli girdėti
1030. blogi darbai pragarą žada, geri – dangų
1031. blogi darbai nuo kalniuko, o geri – prieš kalniuką
1032. blogi darbai greičiau paveikia žmogų
1033. blogi darbai akis bado
1034. blogas darbelis – skambus zvanelis, toli nuskambės
1035. blogas darbas zovada važiuoja, o geras – iš lengvo žingsniuoja
1036. blogas darbas vis aikštėn išeis
1037. blogas darbas varpu skambina
1038. blogas darbas ant gero neina
1039. blogam darbininkui visi įrankiai blogi
1040. blogą darbą ir naktį pažinsi
1041. bjaurus darbas – kaip rakalio
1042. bjaurūs darbai tamsią naktį mėgsta
1043. bitės sunkus darbelis, bet saldus vaiselis
1044. bitės saldus medus, bet sunkus darbas
1045. bitelės saldus medelis, bet sunkus darbelis
1046. bitė pikta, kai darbo neturi, o žmogus – kai per daug turi
1047. bistu pabastu – moteriškos darbas
1048. bistu pabastu – moteriškas darbas
1049. binbinėja be darbo kaip mažiukas
1050. bijo kaip ubagas darbo
1051. bijo kaip tinginys darbo
1052. beveliju lovoje begulįs, neko darbą bedirbąs
1053. beprotis ir geriausią darbą visad peikia, o pats nežino, kaipo pataisyti reikia
1054. bėgdamas darbo nepadarysi
1055. bėda tik pradėti, o pradėjęs nesustosi
1056. be žmogaus darbo ponai badu dvėstų
1057. be zaploto toks ir darbas
1058. be vynelio nėr darbelio
1059. be sūdo Dievo darbininkas
1060. be kantrybės nebus darbo
1061. be drąsos nėra daromi garsūs darbai
1062. be darbo žmogus genda
1063. be darbo nieko nebus
1064. be darbo nėra skarbo
1065. be darbo neištrauksi nė žuvies iš prūdo
1066. be darbo ir iš maldos negausi naudos
1067. be darbo ilgu
1068. be darbo ilgu, su darbu sunku
1069. be darbo gyventi – svetimu prakaitu praustis
1070. be darbo dirba – be duonos valgo
1071. be darbo dieną praleisti, tai kaip akmenį į marias įleisti
1072. be artojo juodo darbelio daugel pasauliui būtų vargelio
1073. barščiai debesuoti – darbai pavėsuoti
1074. Barbė devyndarbė
1075. baltos rankos panytėlei, skalsus darbas mergužėlei
1076. baltos rankos juodo darbo bijo
1077. baltos rankos – ne darbininkė
1078. baltos rankelės juodo darbelio bijo
1079. baltomis rankelėmis darbo nedirbsi
1080. baigei darbą – guliok drąsiai
1081. bagotojo patarimas geresnis negu biednojo darbas
1082. ąžuolo vytis darbų išmokys, žalio beržo rykštė anksti pribudins
1083. auksu darbo nenupirksi
1084. atvažiuoja jaunamartė, atsiveža savo darbą
1085. ateina diena, atsineša su savim ir darbą
1086. atdarburnis nelaiko sekretų
1087. asilą pažinsi iš ausų, tinginį – iš darbo
1088. arklys nebijo darbo, tik bijo bado
1089. arklio darbas, šuns ėdalas
1090. arkliai, mulai gaišta nuo darbo, ogi žmogus
1091. ar didis, ar mažas, darbuotis vis tiek turi
1092. ar didis, ar mažas esi, tačiau darbuotis turi
1093. ar dešinė, ar kairė, bet tik su geru darbu
1094. apsukrų pažinsi iš darbų, o tinginį – iš kalbų
1095. apsiversti darbu iki kaklo
1096. apie gerus darbus kalbėk drąsiai
1097. ant padirbto darbo kiekvienas ponas
1098. ant liežuvio varlė kepa, o rankose darbas pasmirsta
1099. ant kalbos – geras, ant darbo – blogas
1100. ant darbo – ugnis, ant mokymosi – lebeda
1101. ant darbo – tai auksinė, o ant šnekos – tai sidabrinė
1102. ant darbo numanai gerą mestininką
1103. ant darbo nė geros mergos neatstoja
1104. ant darbo gulėti
1105. ant arielkos pirmutinis, tai į darbą paskutinis
1106. ant akių matyti vagis, ant rankų – darbininkas
1107. ankstyvas darbas vaisius didina
1108. ankstyvas darbas – dvigubas vaisius
1109. anksti kėlus ir darbas maloniau
1110. anksti kėlęs, darbus nudirbsi, jaunas ženykis – vaikus išmokysi
1111. angelu prisimetęs, velnio darbą atliko
1112. alsiam darbe… nepatrūksi, ale supluksi
1113. alkaną pripenėk, o paskui į darbą palydėk
1114. akys rodo darbą
1115. akys baisininkės, rankos darbininkės
1116. akvatos darbas
1117. akelės ultojėlės, o rankelės darbininkėlės
1118. akelėm striokas, o rankelės ima ir padaro
1119. akėčios, vežėčios – vyrų darbai, ratai, kalvaratai – moterų darbai
1120. aitvaras visiems darbštiesiems turtus neša
1121. abi mergi, kai valgyti, o kai darban eiti – piemenaitė
1122. … kaip ant juoko
1123. … kaip yla vienam darbui
1124. … kaip tris darbadienius išdirbęs
1125. … kaip po darbymečio
1126. … kaip darbo neturėdamas
1127. … kaip Darbėnų viršaitis
1128. … kaip darbe nebuvęs
1129. … kaip čigonas darban
1130. … kaip buožė iš darbininko
1131. … kaip arklys po darbo

Siųsti

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>