111. Meilės žodžiai

Tavim prasideda svajonės,
Ir mintys baigiasi tavim.
Taves aš noriu, mano meile,
Su ilgesio pilna širdim.

110. Meilės žodžiai

Man patinka…
Aš būsiu paukštė,
Kurios tu niekad nepagausi…
Aš būsiu angelas, kurį tu tik pajausi…
Aš būsiu tai kas sklando,- vėjas…
Ir mylėsiu aš tave, ir mylėsiu as tave…
Tu pajusi švelnią gaivą…
Tai žinok, kad aš jau čia…
Aš myliu… Myliu Tave!

109. Meilės žodžiai

Nedaug apie meilę kalbėjau,
Niekuomet nerašiau tau eilių,
Argi būtina gimti poetu,
Kad galėčiau ištarti, Myliu?

108. Meilės žodžiai

Kaskart praėjus pro tave,
Širdutė spurda, nori pas tave.
Trokštu visa savo esybe,
Bučiuot ir glamonėt tave…
Bet žinau, tu meilės nejauti,
Aš niekad nepatirsiu tavosios šilumos…

107. Meilės žodžiai

Gal pasidalinkim pasaulį…
Jūra tau… Bangos man…
Dangus tau… Žvaigždės man…
Saulutė tau… Šiluma man…
O gal darom taip?
Visas pasaulis tau… O tu man…

106. Meilės žodžiai

Tiktai Laikas supranta, kokia svarbi yra Meilė gyvenime.

105. Meilės žodžiai

Atslinko sutema… aplink tylu…
Vidinis balsas kužda… kur gi tu?
Norėčiau pabučiuot, apgaubti šiluma sava,
Ir su laukine degančia aistra mylėtis kol išauš aušra…

104. Meilės žodžiai

Drėgnomis kojomis per baltą žemę,
Tikėjimo, vilties pilnom akim.
Į plačią tolumą, per tuščią perėją,
Su traukiniu dundėjimu naktim…

Šiandien dega visos žalios šviesos,
Bei vėjas dvelkia jūros gaivumu.
Ir paukščių išskleisti sparnai į dangų kelia,
Kur tavo balsas kviečia būt kartu…

Nebeskaičiuoju nei dienų nei metų,
Nes laikas pats tai daro už mane.
Ir net šviesiš naktš nebepasiilgstu,
Nes visą šviesą tavo akyse regiu…

103. Meilės žodžiai

Eik ir mylėk taip, kaip mylėjo Romeo ir Džiuljeta.
Tikėk gėriu, kaip romantiškasis idealistas Don Kichotas.
Ieškok ir atrask, kaip nerimstantis daktaras Faustas.
Ir net pačiose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose atmink ypatingai svarbią Mažojo Princo tiesą:
“Tai, kas svarbiausia – nematoma akimis…”

102. Meilės žodžiai

Už meilę susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė.
Pirmasis pasakė taip: Meilė tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, dėja, nėra atspari klimato poveikiui…
Antrasis tarė šitaip: Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną…
O trečiasis pripažino tokią tiesą: Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje…

101. Meilės žodžiai

Nors ir visą gyvenimą,
Nors tol, kol mirtis mus išskirs,
Nors tol, kol nejausim vienas kito,
Manoji širdis jausmų neužmirš…

Nors ir nykią naktį,
Nors ir dieną šviesią,
Mažoj širdelėj mano meilė tilps.

Nors ir tada, kai nebebus Tavęs,
Nors ir tada, kai rankos sušals,
Nors ir ledinė širdis,
Bet sustingusios lūpos žodį MYLIU ištars…

100. Meilės žodžiai

Meilė įvykdo daug dalykų, o svarsto mažai.
Kur yra meilė, ten nėra vargo bei kentėjimo, arba pats kentėjimas yra mylimas.

99. Meilės žodžiai

Tą jausmą žmonės meile pavadino…
Jis toks galingas ir trapus…
Jis daug svaingesnis už svaigiausią vyną…
Jį sunaikinus pasaulis žus…

98. Meilės žodžiai

Niekada neužmik nepasakęs – labos nakties, niekada neišeik prieš tai nepasakęs – sudie…
Jei ant tavęs supyks, nenueik nuleidęs galvą, o iškėlęs ją – atsiprašyk…
Niekada nesakyk – nenoriu tavęs matyti, o geriau ilgai žiūrėk į akis ir nieko nepasakęs nueik…
Nebijok pasakyti ačiū – tėvams… Atsiprašau – draugams…
Myliu tam, kurio pasiilgai… Juk šie žodžiai priverčia nusišypsoti ar pravirkti, jie kiekvienam suspaudžia širdį…

97. Meilės žodžiai

Pajausk, tavęs kažkas be galo laukia,
Ir ten kur nėra tavęs nyku,
Nežydi sodai ir laivai neplaukia,
Už horizontų mėlynų.
Kur nėra tavęs ten bijo paukščiai skristi,
Sustoja upės, skeldėja kalnai,
Pasvyra paukštis pasiruošęs skristi
Suakmenėja išskleisti sparnai…