Tarptautinė vaikų knygos diena

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena. Ši diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805-1875) gimtadieniu – balandžio 2 –ąją. Šią dieną daugybėje šalių rengiamos vaikų ir jaunimo literatūros savaitės. Rengiami konkursai, parodos, konferencijos, skirtos geriausioms pasaulio vaikiškoms knygoms.

Pasaulinė paukščių diena

Balandžio 1-oji – Pasaulinė paukščių diena. 1906 m. šią dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus.

Juokų (melagių) diena

Balandžio 1-oji – Melagių diena − pasaulinė juoko diena, švenčiama visame pasaulyje. Manoma, kad šią šventę sugalvojo prancūzai. Bet dar senovės romėnai šventė Kvailių dieną. Panašiai linksmintasi ir Indijoje, tačiau ne balandžio pirmąją, o paskutinę kovo dieną. Išdaigų ir juoko diena nuo seno yra minima ir Lietuvoje.

Velykos

Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.

Velykų tradicijos ir papročiai

XIX a. pirmoje pusėje kiekvienas valstietis tą dieną savo namuose kėlė vaišes į kurias kvietė kaimynus. Per šią šventę žmonės vaikščiojo vieni pas kitus į namus, eidavo nei per greitai nei per lėtai, lyg mėgdžiojant gandrą. Gandro garbinimas buvo labai svarbu, nes buvo laikomas šventu paukščiu nešančiu žmonėms laimę. Šią dieną nebuvo laikomasi gavėnios pasninko, o vaišindavosi virtais pyragėliais įdarytais krekenomis, gerdavo degtinę, krupninką, ir t.t.

Kiaušinių dažymas

Margučių raštai simbolizavo pavasarį: saulutės, žvaigždutės, rūtelės, eglutės, paukšteliai, arkliukai, žalčiukai ir kt. Prasmę turėjo ir spalvos:

  • Juoda spalva – simbolizavo žemę (motiną), augalijos bei vaisių gimdytoją deivę – Žemyną. Mūsų proseneliai tikėjo, kad visa, kas gyva, yra kilę iš žemės. Aukodami žemės spalvos kiaušinius, žemdirbiai tikėjosi suteikti žemei gyvybingumo bei vaisingumo.
  • Raudonai dažyti kiaušiniai, taip pat turėjo gilę simbolinę prasmę – vaisingumą, atgimimą, sėkmingos visokios pradžios supratimą. Jis simbolizavo Didžiąją Deivę, gimdytoją – Ladą.
  • Žalia – spalva reiškė pavasario augaliją, javų daigus.
  • Geltona ir ruda – subrendusius javus.
  • Mėlyna – žydrą dangų, nešantį palaimą visai augalijai.

Buvo manoma, kad Velykų naktį vaikšto moteriškė vadinama „Velykų bobutė“, „Vėlykė“. Ji važiuodavo ratukais kurie buvo pakinkyti zuikučiais ir veždavosi margučius ar iš tešlos iškeptus gaidžiukus ar zuikučius. Vaišindavo tik gerus vaikučius, o kam duodavo margutį – juo labai pasitikėdavo, nes margutį reikėjo išsaugoti iki atvelykio.

Pirmąją Velykų dieną grįžus iš bažnyčios buvo kiaušiniaujama. Eidavo pas kaimynus ar gimines, keisdavosi kiaušiniais ir juos daužydavosi. Mušdavo tik laibgalį, o antrą dieną ir bukąjį galą. Kurio kiaušinis būdavo stipriausias tas ir nugalėdavo. Visoje Lietuvoje buvo paplitęs paprotys „ridinėti“ margučius. Susirinkdavo visi į vieną klojimą ar pirkią, pasistatydavo lovelį, kurio vieną galą dėdavo ant kaladės ir ridinėdavo. Kurio paridentas margutis prisiliesdavo prie anksčiau paridento, tas ir laimėdavo.

Per Velykas, kaip ir kitas kalendorines šventes, plačiai buvo paplitęs paprotys laistytis vandeniu. Visi šie Velykų papročiai baigdavosi kitą sekmadienį, vadinamu Atvelykiu.

Lietuvos įstojimo į NATO diena

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija). NATO – tai gynybinė organizacija, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. Organizacijos sprendimai priimami tik pritarus visoms jos narėms.

Tarptautinė teatro diena

Kovo 27-ąją – Tarptatinė teatro diena. Teatro diena paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų.

Gandro diena (Brovieščiai)

Kovo 25 dieną švenčiama lietuvių šventė, skirta paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves. Sakoma, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.

Apsireiškimas Šv. Mergelei Marijai

Kovo 25-oji – Apsireiškimo Marijai diena. Tai krikščioniška šventė, kurios metu pagerbiamas Marijos paklusnumas Dievui.

Tarptautinė tuberkuliozės diena

Kovo 24 d. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos sprendimu minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. Ši diena skirta plačiau informuoti žmones apie pavojingą ligą.

Verbų (palmių) sekmadienis

Paskutinis sekmadienis prieš Velykas būna Verbų sekmadienis, Verbinės, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas.

Pasaulinė meteorologijos diena

1950 m. kovo 23-ąją pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos organizacijos konvencija, kurią patvirtino Jungtinių Tautų organizacija. Nuo 1961 metų pradėta minėti Pasaulinė meteorologijos diena.

Pasaulinė vandens diena

Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.

Tarptautinė miego diena

Kovo 21 dieną daugelyje Europos šalių minima tarptautinė miego diena. Ją remia farmacijos bendrovė „Sanofi-Synthelabo“ – šiuolaikinių migdomųjų preparatų gamybos lyderė pasaulyje.

Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena

Kovo 21-oji nuo 1966 m. spalio 26 dienos Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu paskelbta tarptautine rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Ši diena skirta kovoti prieš rasizmą – bet kurios rasės niekinimą, menkinimą kaip žemesnės. Ši diena Pietų Afrikoje minima kaip Žmogaus teisių diena.

Pasaulinė poezijos diena

2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė.

6 puslapis iš 812345678