Sekminės

Sekminės – šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms.

Sekminių tradicijos ir papročiai

Senovės kultūroje sekminės siejamos su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Pargynę namo vainikuotus gyvulius piemenys buvo vaišinami gyvulinės kilmės produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius lumzdelius, o kerdžius ožragį.

Antrą šventės dieną piemenims leisdavo ilgiau pamiegoti, gyvulius išgindavo merginos, prie jų vėliau prisidėdavo bernai, tad ganymas virsdavo jaunimo pasilinksminimu su vaišėmis, dainomis, šokiais ir žaidimais. Įsismaginęs jaunimas gyvulių neprižiūrėjo, net buvo nuganomi pasėliai. Žinodami kuo gali baigtis tokie ganymai, ūkininkai patys saugodavo, kad galvijai neužklystų į jų pasėlius.

Ši šventė gali būti siejama su sėjos ar apskritai su pavasarinių lauko darbų pabaigtuvėmis. Per šią šventę beržo šakomis buvo puošiami namai ir bažnyčia, nes buvo manoma, kad mena mirusių protėvių kultą ir kad vėlės gyvena medžiuose.

Šeštinės

Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis.

Pasaulinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena

Pasaulinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena minima trečiąjį gegužės sekmadienį. Pirmą kartą ši diena buvo paminėta 1983 metais San Francisko mieste (JAV). Lietuva šią dieną mini nuo 1994 metų. Pasaulinės mirusiųjų nuo AIDS dienos tikslas yra ne tik atminti mirusiuosius nuo AIDS, bet taip pat ir paremti su ŽIV/AIDS gyvenančius žmones ir atkreipti visų bendruomenės narių dėmesį į šią ligą, suteikti kuo daugiau informacijos, kad apsaugotume save ir savo artimuosius.

Pasaulinė diena be tabako

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. Visuomenė skatinama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija.

Pasaulinė šviesiaplaukių diena

2006 metais UNESCO gegužės 31-ąją paskelbė Pasauline šviesiaplaukių diena. Šią dieną skirtinguose miestuose vyksta šviesiaplaukių paradai. Manoma, kad šviesiaplaukės moterys labiau traukia vyrus, gal todėl atsirado mada dažytis plaukus šviesiai.

Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena

Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena yra minima kiekvienais metais paskutinį gegužės mėnesio trečiadienį. Šią dieną daugelyje šalių dėmesys nukrypsta į sergančiuosius ir kovojančius su išsėtine skleroze – jaunų ir darbingų žmonių liga, galinčia užklupti visiškai netikėtai.

Tarptautinė Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena

Gegužės 29 d. paskelbta Tarptautine Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena, nes šią dieną 1948 m. įgyvendinta pirmoji Jungtinių Tautų taikos misija Palestinoje. Šią dieną pagerbiami Jungtinių Tautų taikos saugotojai, įgyvendinę taikos misijas ir žuvę jose.

Tarptautinė dingusių vaikų diena

Gegužės 25 dieną minima Tarptautinė dingusių vaikų diena. Dingusių žmonių šeimų paramos centro (DŽŠPC) iniciatyva LR Seimas 2006 metais šią dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą. Šios minėtinos dienos tikslas – ne tik užjausti tuos, kurių vaikai dingo be žinios, bet ir skatinti užkirsti kelią šiam reiškiniui.

Tarptautinė Afrikos diena

Gegužės 25-ąją UNESCO yra paskelbusi Afrikos išsilaisvinimo diena, kuri dabar jau vadinama Tarptautine Afrikos diena ir švenčiama daugybėje šalių. Lietuvoje Tarptautinė Afrikos diena minima nuo 1998 m. Jos metu UNESCO iniciatyva atidaromos Afrikos kultūros, nuotraukų parodos, rengiami afrikietiškos muzikos koncertai.

Tarptautinė biologinės įvairovės diena

2000 m. gruodžio 20 d. Generalinė Asamblėja gegužės 22-ąją paskelbė Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Šią dieną buvo priimta biologinės įvairovės konvencija. Šventės metu įvairiose pasaulio šalyse visuomenė supažindinama su augalijos įvairove. Šventė Lietuvoje švenčiama nuo 2001 m.

Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena

Gegužės 21-oji UNESCO sprendimu paskelbta Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena. Jungtinių tautų organizacija yra paskelbusi deklaraciją: „Savitumas, įvairovė ir pliuralizmas“, kurios pagrindinis tikslas – išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.

Kauno diena

Kauno miesto šventė – gegužės 20-oji pasirinkta todėl, kad 1463 metais Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas – Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija – Kauno Rotušėje. Pagrindiniai Kauno šventės renginiai vyksta Kauno senamiesčio gatvėse ir aikštėse.

Pasaulinė metrologų diena

Gegužės 20-oji paskelbta Pasauline metrologų diena. 1875 m. gegužės 20 d. tarp 17-os šalių buvo pasirašyta Metro konvencija, pagal kurią šalys susitaria naudoti universalią matų sistemą (SI).

Pasaulinė Hepatito diena

Gegužės 19 d. paskelbta Pasauline hepatito diena. Tarptautinės sveikatos priežiūros įstaigos, susijungusios į Pasaulio hepatito aljansą (angl. World Hepatitis Alliance, WHA), siekia atkreipti visuomenės dėmesį į hepatitų keliamą pavojų.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena dar tarpukario Lietuvoje buvo tradiciškai minima trečiąjį gegužės sekmadienį. Šią dieną pagerbiami Lietuvos partizanai, kovęsi už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos Prezidentas įteikia apdovanojimus nusipelniusiems piliečiams.