40. Juokingi tostai

Jonai, kodėl tu nešioji dviem numeriais mažesnius batus?
– Vardan laimės! Mano žmona labai negraži, netvarkinga, prasta šeimininkė. Sūnus prastai mokosi… Aš nebetikiu, kad jis sugebėtų baigti mokyklą… Duktė neklauso. Uošvė nuolatos zirzia.
– Tai kuo čia dėti batai?
– Kad tu žinotum, kokį malonumą patiriu, kai vakare nusiaunu batus!
Tad pakelkime taures už tuos, kurie susikuria sau laimę.

39. Juokingi tostai

XVI amžiuje Prancuzijoje mokytojams buvo uždrausta vesti. Tačiau vienas mokytojas nepaklausė šio draudimo ir vedė. Aišku, del to neteko darbo. Jo žmona mokėjo megzti ir iš to užsidirbdavo duonai. Mylintis vyras, neturėdamas ką veikti, ištisas valandas žiurėdavo į dirbančios žmonelės pirštus. Pagaliau jam kilo idėja sukurti mezgimo mašiną arba toką mechanizmą, kuris pavaduotų mylimą žmoną. Jis sukonstravo pirma mezgimo mašiną, kuri imitavo mezgėjos pirštų darbą.
Tad pakelkime taures už karštą meilę žmonai, už meilę, kuri gimdo išradėjus.

38. Juokingi tostai

Atėjo keturiolikmetė mergaitė prie berželio ir sako:
– Berželi, išskleisk tiek lapelių, kiek aš padariau nuodėmėlių.
Susiūbavo berželis ir išskleidė porą lapelių. Atėjo šešiolikmetė ir pasakė tą patį. Susiūbavo berželis ir lapeliais pasipuošė viena šakelė. Atėjo aštuoniolikmetė ir paprašė beržo to paties. Susiūbavo, suošė berželis ir visas pasipuošė lapeliais.
Tad pakelkime taures už tas mergeles, kurios puošia Lietuvos gamtą.

37. Juokingi tostai

Jaunuolis įsimylėjo neapsakomo grožio merginą. Tačiau ji buvo labai pikta ir gobši. Vieną kartą gražuolė vaikinui pasakė:
– Jeigu tu nori, kad aš už tavęs tekėčiau, atiduok man savo širdį.
– Manoji širdis nuo šiol priklauso tau, o mano brangiausioji! – atsakė įsimylėjėlis.
– Atiduok ir savo protą! – pareikalavo gražuolė.
– Nuo to laiko, kai tave pamilau, aš netekau proto. Ar esu tikras beprotis.
– Atiduok man savo garbę.
– Tebūnie taip, kaip tu nori. Imk ir garbę.
– Dabar aš sutinku už tavęs tekėti, – ištiesė ranką gražuolė.
Jaunuolis giliai atsiduso:
– Dabar jau neįmanoma tai padaryti. Tu viską iš manęs paėmei, ką aš turėjau geriausio. Manęs jau nebėra. Aš – niekas. O niekas negali tapti tavo vyru.
Tad pakelkime taures už garbę ir už protą, kurių netekęs žmogus – jau nebe žmogus!

36. Juokingi tostai

Žmona nekantriai laukia iš restorano pareisiančio vyro ir sako:
– Sūneli, pažiūrėk, gal jau pareina tėtukas?
Berniukas žvilgteli pro langą ir džiaugsmingai sušunka:
– Tėtukas, tėtukas eina!
– Kuria puse?
– Abiem! – atsako vaikutis.
Pagaliau įvirsta girtas vyras. Žmona užsipuola:
– Tai kodėl taip vėlai pareini namo?
– O kuri dabar valanda? – vos apversdamas liežuvį klausia jis.
– Dešimta.
– Ryto ar vakaro?
– Ryto.
– Šiandienos ar rytdienos?
Žmona ima raudoti:
– Ir kodėl tu geri degtinę?
– Kad ji skysta, tai ir geriu. Jeigu būtų kieta – graužčiau!
Tad išgerkime už tai, kad degtinės nereikia graužti.

35. Juokingi tostai

Turtuolis turėjo penkis vaikučius. Kuriam iš jų paliks visą turtą? Ir nutarė senasis gerai pavaišinti juos. Pažiurėsias, kaip jie atrodo tada, kai liežuvis atsipalaiduoja, kaip apsimetinėjimų uždanga nukrinta. Išgėręs vyriausias vaikaitis nuskubėjo suvesti saskaitų su žmona. Antras vaikaitis sakėsi einas baigti darbą. Trečias pradėjo dainuoti Ir šokti. Ketvirtas ėmė įrodinėti, kad jis esąs nuostabiausias ir protingiausias pasaulyje. O jauniausias vaikaitis nuėjo miegoti. Rytą turtuolis pasišaukia vaikaičius ir sako:
– Visi, išskyrus vieną, ėmė klausyti ne proto, o degtinės balso. Ji jums vadovavo. O kaip žinote, degtinė – blogas vadovas ir patarėjas. Todėl visą turtą palieku jūsų jaunėliui.
Tad pakelkime taures ir eime miegoti, kol dar protas nepametė mūsų.

34. Juokingi tostai

Trys medžiotojai nutarė atsigaivinti. Vienas išsitraukė butelį pieno ir geria.
– Pienas gerina regėjimą ir skatina mąstymą, – paaiškino jis.
Kitas išsitraukė termosą ir pasakė:
– Kava ramina nervus.
Trečias išsitraukė butelį degtinės. Pirmieji bandė jį sudrausti, tačiau šis atšovė:
– Degtinė ranką sutvirtina, akis taiklesnė daros.
Baigiant gerti, iš krūmų išniro briedis. Pirmasis medžiotojas šovė – nepataikė. Antrojo šūvis taip pat tikslo nepasiekė. Trečiasis pamakalavo šautuvu ore, pykšt, ir briedis išsyk pargriuvo – antro šūvio nereikėjo. Pirmieji du medžiotojai sveikina kolegą, žavisi jo taiklia ranka, o šis sako:
– Anoks čia medžiotojo menas… Iš tokio būrio briedžių vienam turėjo kliūti!
Pakelkime taures už medžiotojus, kurių ir girtų neaplenkia sėkmė.

33. Juokingi tostai

Pažinojau vieną tinginį. Šis tinginių pantis kiekvieną rytą darydavo mankštą, prausdavosi po šaltu dušu, kad nereikėtų vaikščioti į vaistinę. Nuo ryto iki vakaro triūsė darže, kad tik nereikėtų žiemą vaikščioti į turgų ar daržovių parduotuves. Jis tingėjo nueiti į statybos kontorą ir sodo namelį pastatė pats. Kur tu rasi kitą tokį tinginių pantį?
Tad nesmerkime tokių tinginių, o verčiau pakelkime už juos taures.

32. Juokingi tostai

Garlaiviu plaukė pirklys ir mokslininkas. Turtuolis vežėsi daugybę prekių. Mokytas žmogus su savimi nieko neturėjo. Staiga jūroje kilo audra. Didžiulė banga apvertė garlaivį ir šis nuskendo. Išsigelbėjo tik pirklys ir mokslininkas. Matydamas paniurusį mokslo vyrą, turtuolis jam sako:
– Ko tamsta taip nusiminęs? Ko liūdi? Aš praradau visus savo turtus, o tavo turtai – juk savyje!
Pakelkime taures už didžiuosius turtus, kurie gali žūti tik kartu su jų savininku. Už protą, draugužiai!

31. Juokingi tostai

Policininkas sulaikė vairuotoją už greičio viršijimą.
– Aš priverstas jus nubausti,- pareiškė jis.
– Bet juk aš važiavau 60km/h greičiu,- teisinasi sulaikytasis.
– Pone, jus švilpėte 90km/h greičiu.
– Prisiekiu visais šventaisiais: aš neviršijau greičio! Ką, jūs netikite mano garbės žodžiu?
Čia atsiveria mašinos durelės ir vairuotojo žmona sako:
– Kai mano vyras išgeria, su juo ginčytis beprasmiška!
Pakelkime taures už tai, kad žmonos nesikištu į besiginčijančių vyrų reikalus.

30. Juokingi tostai

Egzamino metu vienas profesorius paklausė, kur yra širdis. Studentas atsakė:
– Krūtinės ląstoje.
– Niekų paistymas,- susiraukė profesorius.
– Kaip galima sėsti prie egzaminų stalo, nežinant, kad širdis yra širdies maišelyje.
– Atsiprašau, pone profesoriau,- nenorėjo nusileisti studentas.
– Jeigu manęs kas nors paklaustų, kur jus šiuo metu esate, kaip aš turėčiau atsakyti: ar jūs universitete, ar savo kelnėse?
Profesorius nusišypsojo, o tai reiškė: įskaityta.
Siūlau tostą už tuos, kurie moka rasti išeiti iš bet kokios padėties.

29. Juokingi tostai

Kartą gėrė vilkas, zuikis ir vėžlys. Begerdami pastebėjo, jog jau nebėra ko gerti. Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vežlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia.
– Gal pinigus pragėrė ir guli kur nors griovyje išvirtęs,- samprotauja laukiantieji. Šalimais pasigirsta vėžlio balsas: – Jeigu šaipysitės, tai visai neisiu!
Pakelkime taures už tai, kad ant šio stalo nepritruktų gėrimų ir nereikėtų siųsti vėžlio.

28. Juokingi tostai

Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako:
– Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna:
– Pakvaišai, ar ką? – Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja:
– Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis:
– Ka čia alučio, verčiau degtinėlės. Penktakursis:
– Pasielkime taip: metame i viršų monetą. Jeigu atvirs skaičius – eisime alaus, jei herbas – eisime degtinės. Jeigu atsistos briauna – miegosime toliau. O jei pakibs ore – į paskaitas.
Pakelkime taures už studentiją.

27. Juokingi tostai

Studentiškas tostas už tėvus:
– Už tuos, kurie mano, kad mes čia mokomės.

26. Juokingi tostai

Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės.
Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą.
Už pinigus galima nusipirkti žmogų, bet ne jo meilę.
Tad linkiu, kad jūs turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meilės!

12 puslapis iš 14« Pirmas...567891011121314