|
|
Krikšto dieną prisiminę, sveikinam, Sūnau, Tave.
Auk tėvynei Tu didvyriu — būki ten, kur šauks garbe. Mums,
Sūnau, nebūsi mažas, nes juk vyras Tu esi.
Būk gyvenimui ne pažas… Tu Karalium būk širdy.
Didžiadvasis, gailestingas — gerumu pasižymėk.
Niekada nebūk klastingas — jei mylės ir Tu mylėk.
Gerbdamas kiekvieną žmogų, tapsi pats didžiu žmogum.
Tik tarp tikrų dvasios lobių rasi sau tyrus turtus.
Tave laiminę per Krikštą, rodom Tau mes “Dievo pirštą” —
Paklausyk antrų tėvų ir laimingas būsi Tu.
Nepamirštamas rytas Krikštynų,
Kai vitražų šventuosius languos
Apipylė Jus Viešpats iš tyrų
Taurumu Dievo Dvasios šventos.
Jo šaltiniuos semiu meilės versmę
Ir saulėtą palaimą nešu.
Rytmetinę bažnytinę giesmę
Dovanoju iš rankų Krikštu.
Spinduliuojanti saulė nušvito
Dėl dvasingo gyvenimo ryto.
Atėjus iš po Motinos širdies.
Iš tikrojo lietuviškumo —
Apdovanota Tu sparnais vilties,
Dvasia beribio padorumo.
Mes džiaugiamės augindami
Tave Darželiuose tarp žalių rūtų,
Kad Tavo lūpose skambi daina
Ramybe tėviškėlei būtų.
Kol žalią žemę dukterys mylės
Ir užaugins vaikuos tėvynę —
Nė vienas Krikšto lašas neišnyks,
Tautoj išugdęs lietuvybę.
Sveikinam Tave, Dukruže,
Su saulėtekiais rausvais,
Su audra, kur bangos lūžę
Plaukia buriniais laivais.
Linkim Tau sparnuoto skrydžio,
Mėlyno vilčių dangaus
Ir svajonių tokio dydžio,
Kokios būna tik žmogaus.
Mylim Tave, Krikšto Dukra,
Viliamės tokios lemties,
Kurios siekiai nesužlunga,
Nes jai Dievas kelią ties.
Nuo tos dienos, kai Krikšto marškiniais aprengę žvelgėm,
Akimirksnis prabėgo — patikėt, Sūnau, sunku,
Kad štai dabar jaunystės baltas žirgas galvą lenkia —
Ir klesti Tavyje didi jėga jaunų žmonių.
Laimingas visad būki siekių kelyje, svajoki!
Lai išsipildo Tavo visos viltys ir planai,
O metai bėga pasiekimų džiaugsmo nuvilioti…
Ir kol Tu jaunas, skrisk kaip skraido tik sapnai.
Paseksim pasaką žvaigždėtą
Atėjusiam iš ateities.
Nutiesim kelią Jam saulėtą,
Apgaubsim skraistėmis vilties.
Krikštynų puota Jo likimui —
Tai nuostabios lemties pradžia.
Stos šventės laukęs nuo gimimo
Lai džiaugias mūsų dovana.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis,
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidukas dar švyti kaip saulė,
Kai miegodamas šypsais sapne.
Aš – Jūsų didžiausias džiaugsmas.
Gyvenimo prasmė.
Aš sugebu atnešti Jums laimę,
Jūs mano artimiausi žmonės.
Motina ir Tėvas…
Geriausi ir gražiausi pasaulyje.
Aš – Jūsų didžiausias rūpestis:
Jūsų vargelis, nemiegotos naktys ir ašaros.
Sugebu pareikalauti is Jūsų geriausių valandų,
Sugebu sugriauti Jūsų planus.
Aš – Jūsų neparašyta disertacija, nepastatyti namai…
Bet, aš – Žmogus.
Mane reikia ne tik prausti, šukuoti, valgydinti.
Su manim reikia kalbėti, dainuoti, sekti pasakas.
Manyje reikia matyti ir gerbti žmogų.
Ir aš juo būsiu.
Būsiu didžiausias Jūsų rūpestis, ateitis,
Jūsų neišsipildžiusios svajonės,
Jūsų didžiausia laimė…
Aš trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu.
Tad jei piešite mane tamsiomis spalvoms – būsiu niūrus,
O jei piešite skaisčiomis – būsiu šviesus ir linksmas.
Aš tarsi paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu.
Tad jei lipdysite mane piktą – busiu piktas,
Jei lipdysite mastantį – busiu protingas.
Aš maža, gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygt negaliu.
Jei sėsite mane abejingai – užaugsiu menka,
Jei sėsite su meile – uzaugsiu stipri.
Aš Jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu.
Tad jei sudėsite į mane bet kokius žodžius – skambėsiu padrikai,
Jei sudėsite į mane išmintį – skambėsiu gyvai.
Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis,
Tegul būna ilgai, dar ilgai…
Ne visos audros nuoskaudas palieka,
Po jų sušvinta mėlynai dangus.
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.
Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena.
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia,
Ir laimė nesibaigia niekada.
Gyvenimo keliai vos matos,
Kiek jų daug, kokie jie platūs…
Dar nežinomi beveik…
Na tai kas, tik drąsiai eik!
Globokite, mylėkite mane,
Aš – jūsų vaikas.
|
|
(Be įvertinimo)
Loading...
Gairės: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 178 | 
