22. Krikštynų sveikinimai

Į lietuvišką dvasią parėmę pečius
Ąžuolų didingumą nešiojat.
Jūs atstojot brangiausius man žmones — Tėvus,
Kai vienatvė aplankė juodoji.

Kai anksčiau už mane
Jie į kitą pasaulį išėjo,
Aš verkiau tik pas Jus glėbyje
Ir man Krikšto Tėvelių reikėjo.

Metai bėga ir laikas palieka gyvent
Apdraskytus gyvenimo vėtrų…
Ir tada, kuomet, rodos, skausmų nepakelt,
Ir kada savyje nėra vietos —
Jūs suskubot iš vargo prikelt
Ir sugėrėte ašarų lietų…

21. Krikštynų sveikinimai

Aš linkiu Jums pavasario paukščių čiulbėjimo
Ir ramunių baltų iš jaunystės laikų,
Begalinės ramybės, laime tikėjimo —
Subrandinto gyvenime vardan vaikų.

Aš linkiu Jums gražiausių aušrų ir saulėtekių —
Te neblėsta galinga jaunystės dvasia —
Nuostabiausių svajonių, grįžusių vieškeliu,
Vis kas kartą suvedusių Jus ir mane.

Aš žinau, širdyje Jums esu tikras vaikas —
Krikšto marškinėlius labai branginu…
Vis labiau ir labiau mus suartina laikas —
Krikšto laimę patyręs — aš šventai gyvenu —
Dėl Gimdytojų savo ir dėl Krikšto Tėvų.

12. Krikštynų sveikinimai

Kai ugniniai laivai horizonte liepsnoja
Ir saulėlydžių tylą užlieja tamsa,
Tai pajūrio smiltelės simfoniją groja
Taip, lyg vaikščiotų žemėje Dievo Dvasia.

Ir tą ugnį į žvakę Šventieji nuleidžia,
Kad uždegtų Dvasia Krikšto liepsną širdy.
Tegu meilę ir laimę Jūsų rankos mums skleidžia —
Dievo Dvasią pajutę švęsim Krikštą visi.