Krikštynų Sveikinimai Tėčiui

40. Krikštynų sveikinimai

Tėvo rankos mane neša
Šiandien į Bažnyčią krikštui,
Aš matau šviesos dėmelę
Ten aukštai virš kryžiaus.

Liečia kaktą vandenėlis
Gera, gera širdyje,
Vėl matau šviesos dėmelę
Aš pakėlęs akeles.

Apšvietė žvakutė širdį,
Šypsosi visi svečiai,
Aš liečiu rankutėm švelniai
Šviesą, kuri tūno ten aukštai.

Aš žinau, tikrai žinau,
Kad ten tu mane matai,
Ir linki man šiandien
Būt laimingam amžinai.

Tėvo rankos mane neša
Su žvakelės liepsnele,
O širdelėje man gera,
Nes mačiau, mamyt, tave.

Kai vyriško peties man trūksta —
Aš pas Tave iškart skubu;
Ir patarimai tiesiog plūsta
Iš lūpų tėviškai švelnių.

Kai gero žodžio, Tėve, reikia —
Aš surandu Tave visur;
Ir negirdėjau niekad peikiant,
Tik paremiant žmogaus vardu.

Tarp brangiausių žmonių apkabinsiu
Savo Krikšto Tėvelį širdim
Ir vaikystę Jam savo priminsiu,
Būdama tarsi vaikas švelni.

Nepamiršo manęs jokioj šventėj,
Nestokojau kasdienės globos.
Tad linkiu Jam laimingai gyventi:
Lai ne jis, bet Jo — laimė ieškos!

Kada nueina vasara pajūriu
Ir bangų veidą liečia praeitis,
Į Jūsų dosnų tėviškumą žiūriu,
Ir plaka mano vaikiška širdis.

Prisiminimais glostau Jūsų širdį
Ir nežinau, kaip aš galėčiau padėkot,
Kokias gėles reikėtų Jums paskirti,
Kad vėl galėtumėm kartu svajot?

Auksiniai vasarų pajūriai supa
Mūs deimantinę praeitį dabar,
Kai nešėte mane lyg mažą “pupą”,
Tačiau ir šiandien tėviškumo reikia man.