314. Gimtadienio sveikinimai

Miela Močiute,

Esi brangi, miela ir reikalinga. Tavo ištartų žodžių ieškome
kaip gražiausių pajūrio saulėlydžių. Tavo globos reikia
lyg paukščiams rožinių padangės aušrų.

Tačiau apie savo meile dažnai nutylime tarsi tai buvo
tik vaikystėje. Esame kalti, kad tik didžiųjų švenčių akimirkomis
drįstame prabilti Tau švelniausiais žodžiais. Todėl
prašome Tavo supratimo ir atleidimo — juk Tu mums kalbėdavai
gerumą ne švenčių progomis, o kiekvieną akimirką.

311. Gimtadienio sveikinimai

Lai saulė Jūsų židiny ridenas
Tokia karšta kaip ta ugnis,
Kurią su meile vakarais kūrenat
Užpildę laime mūs mintis.

Lai mėnuo supasi prieš Jūsų langą
Tarytum vaikiškas lopšys,
Kuriam Jūs supote mane pavargę
Žvaigždėtas piešdami viltis.

Lai kiekviena diena Jums bus lyg šventė —
Myliu, globoju ir ilgai prašau gyventi.

291. Gimtadienio sveikinimai

Mūsų buvo daug lyg riešutėlių,
Lyg uogyčių miško pakrašty…
Lakstėme padūkę, susivėlę,
Siautėme gyvenimo kely.

Kas galėjo viską iškentėti?—
Vien tik žilas plaukas pasakys.
Kas neleido ašaroms riedėti? —
Pražiūrėję nemigo naktis.

Mylimi Seneliai, Jūs auginot
Mūsų visą būrį už tėvus…
Klaupiamės, kur Judu rymot,
Retkarčiais užlėkę į svečius.

Mūsų buvo daug lyg riešutėlių,
Tad lai žydi Jums mūs meilės gėlės.

288. Gimtadienio sveikinimai

Daug metų nešiojote mus ant rankų. Daug kartų glostydami
galveles mokėte tų gyvenimo tiesų, kurių dar vis nežinojo
jauni tėveliai.

Taip viskas paprasta atrodo amžinoje kasdienybėje. Jūs
tarsi vaikštantys po namus švelnumas ir gerumas, rūpestis
ir meilė. Jūsų asmenyje sutelpa visas gyvenimas, kurio bėgame
pasisemti tarsi iš šaltinio, tarsi iš didžiausių pasaulio
versmių.

Mylimi, brangūs ir geri, linkime Jums sveikatos ir ramybės,
džiaugsmo ir ilgesio. Būkite patys laimingiausi, mūsų
globoje ir meilėje. Tikrai galite tikėtis, jog niekada nebūsite
užmiršti ir Jumis bus pasirūpinta.

Jei atsitiktų taip, jog kada nors nepaklaustume, ko Jums
reikia kasdienybei ir šventei, visuomet šaukite mus patys ir
būkite įsitikinę, kad tai suteiks mums didžiulį malonumą.

287. Gimtadienio sveikinimai

Iš baltųjų pūgų aš nunersiu Tau skraistę, Močiute,
Ir saulėlydžių tylą atnešiu maldon.
Žalių sodų pavėsį norėčiau Seneliui sukurti,
Raukšleles Jūsų lūpų apibersiu kalbom.

Jūs mane taip mylėjot, kaip mylim gyvenimą savo —
Iš bemiegių naktų Jums beliko manieji sapnai…
Senas laikas pavargęs į laikrodžio širdį pulsavo,
Kol beliko tiktai ištuštėję namai.

Ateinu Jus abu apkabinti,
Kada širdį akmuo man suspaudžia…
Padainuokit lopšinę anūkei —
Tą lopšinę — pravirkdančią, graudžią.

280. Gimtadienio sveikinimai

Atėjo laikas, kai jaunystės godos
Nesisupa žvaigždžių skliautuos
Ir viskas Tau kitaip atrodo —
Išblėso visos nuoskaudos.

Juk buvęs laikmetis — tai Tavo meilė —
Tai daug draugų ir pažinčių,
Atostogos, vaikai, jų laimė,
Ir aš, kurį šauki Tu anūku.

279. Gimtadienio sveikinimai

Gaila, kad įvairiausių reikalų gausa atveda prie Tavo
slenksčio daug rečiau nei to norėtųsi. Dažnai aplanko susimąstymas,
kas gi būtų, jei kažkada Tu nebūtumei turėjusi
laiko… Tau visuomet atsirasdavo galimybės dėl pasiaukojančios
meilės, dėl laimės kūrimo visiems — tik ne sau. Tu
niekada nestokojai mums dėmesio.
Būk laiminga, sveika ir tokia pat gera, mylima Močiute.
Branginu Tavo baltąjį amžių ir sveikinu is širdies.

278. Gimtadienio sveikinimai

Daug sveikatos Tau linkiu ir saulėtų vakarų.
Daug Tau laimės aš linkiu ir žvaigždėtųjų sapnų.
Šypsenos gražios linkiu ir pavasario žiedų.
Ilgesio aš Tau linkiu iš mielų, gerų akių.

Aš Tave apkabinu meile Dievo angelų.
Ir tik Tau vienai tikiu, nes Tave tikrai myliu.
Noriu būt su Tavimi, kad vėl džiaugtųsi širdis —
Gal Tau žodžiai ištarti glostytų švelnias mintis?

277. Gimtadienio sveikinimai

Rankas raukšlėtas Tau palietę,
Pajuntam, kad esi labai jautri —
Čia telpa meilės rytmečiai saulėti
Ir vaikiški saulėlydžiai glėby.

Todėl Tau ateitį atnešę
Gyvenimais, likimais ir darbais —
Negalim likt neatsiprašę
Už tas klaidas, iš kurių Tu juokeis…

276. Gimtadienio sveikinimai

Nei saulėtekiai gražūs Tave man atstos,
Nei ryškiausia rytinės padangės žvaigždė…
Aš menu būtą laimę vaikystės krantuos,
Kai galėjau vien Motinos žodžiais tikėt.

Ir dabar pas Tave ateinu padėkot —
Aš, Močiute, priklaupus rankas Tau bučiuoju.
Tavo meilės negali man niekas atstot —
Auginai tarsi dukrą tarp savo svajonių.

275. Gimtadienio sveikinimai

Tarsi Nemuno vingiai gyvenimas ilgas…
Ir vis plaukia į didele upę upeliai maži…
Tegu būna lyg upė tos srovės galingos,
Kurios plaukia į sielą Tava širdimi.

Tavo glėbį juntu aš, kai ištiestos rankos.
Tu vis lauki ateinant — ateisiu dažniau.
Juk tik Nemunas ilgas — gyvenimas trumpas.
Pas Tave aš skubėsiu — tik gyvenki ilgiau.

274. Gimtadienio sveikinimai

… už bemieges nakteles, kai supo ne lopšelis, ne mėnulio
laivelis, o Tavo šiltas glėbys, — prašau Tau dangiškos
palaimos ir ramybės suteikiančios laimę…
… už rūpestėlių naštą prie sergančių lovelės, kai gydė
ne vaistai, o Tavo geras žodis, — prašau Tau dangiškos
sveikatos ir tvirtumo ilgaamžiškumo kelyje…
… už atsidavimo kibirkštį, kuri buvo kaitresnė už didžiausią
laužą, — prašau Tau artimųjų meilės ir globos,
kuri lietųsi tarsi dangiški lietūs…
Apkabinu ir džiaugiuosi, kad Tave turiu, Močiute.

273. Gimtadienio sveikinimai

Žilaplauke mano Močiute,
Apkabinki dažniau maldomis.
Tavo meile švelnia apsisupęs,
Aš jaučiuosi geru žmogumi.

Žilaplauke likimo globėja,
Užauginus ant rankų dosnių,
Tu žinok, kad esi man lyg fėja,
Laimę teikianti vien iš maldų.

272. Gimtadienio sveikinimai

Tavo artumą galiu palyginti su žemės gaiva, su lietaus
barbenimu, su saulės šiluma arba dangaus skaistumu. Kaip
oro mums reikia brangių žmonių, kurių vienintelis žvilgsnis
gali pakeisti dienos prasmę, o kartais ir reikalų eigą ar
problemų sprendimą.

Kaip vanduo įteka į kiekvieną žemės tarpelį, taip Tavo
nepaprasta meilė paliečia kiekvieną širdies kertelę.
Atrodo, jog Tavo besikeičiantis amžius turėtų priversti
skųstis, guostis, nerimauti. Tačiau Tu esi nuoskaudų naikintoja,
Tu esi paguodos upė, Tu esi nerimą išsklaidanti saulė.
Būk laiminga ir visada lauk manęs, brangi Močiute.

271. Gimtadienio sveikinimai

Tau pavasario šilką įpinsiu į dainą,
Žalios vasaros saule apgaubsiu pečius —
Tegu rudenio vėtros svajonių negainios,
Tegu tėviškės soduos ramybė Tau bus:

Ten, Močiute, nešu savo ilgesį baltą
Per palaukės medžius ir per pievas gėlių.
Tau iš meilės nunersiu svajonių apsiaustą
Ir uždėsiu ant senstančių Tavo pečių.

Daug dienų ir dar metų ilgų Tau linkiu.
Daug sapnų iš jaunystės, Močiut, Tau nešu.

1 puslapis iš 212