Sparnuoti žodžiai

Sparnuoti žodžiai (vok. Geflügelte Worte, angl. Winged words). Daugelyje Europos kalbų paplitę literatūrinės kilmės aforizmai ar publicistiniai štampai. Posakio autoriumi laikomas sen. graikų poetas Homeras (Homerus, 8 a. pr. m. e.), vartojęs būdvardį sparnuotas kaip dažną epitetą, „Odisėją“: „Kreipėsi meiliai į jį ir sakė žodžiais sparnuotais“, arba: „auklė miela Euriklėja pravirko / Ir, atsidusus giliai, jam tarė žodžiais sparnuotais“.

Snobas

Snobas (angl. Snob) prasčiokas, pabrėžtinai pretenduojantis į rafinuotą skonį ir manieras, turintis turtingą buitį, bet skurdų intelektą bei dvasinį pasaulį. Buvo priimta manyti, kad žodis kilęs iš santrumpos s. nob. (lot. sine nobilitate ‘be aukštos kilmės’), kuria anglų aristokratai svečių sąrašuose esą pažymėdavę asmenis, neturinčius titulų. Tačiau pirmą kartą žodis snob britų raštuose pasirodęs XVIII a. gale ir reiškęs batsiuvį ar jo pameistrį. Maždaug tuo pat metu šiuo žodžiu Kembridžo studentai metaforiškai ėmę vadinti visus nestudentus, nepriklausomai nuo jų kilmės ar turto. XIX a. pradžioje žodžio reikšmė susiaurėjo: juo vadinti žemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek žinantys savo padėtį ir susitaikę su ja, tiek beždžioniaujantys aukštesniojo sluoksnio manieras, kalbą ir estetinį skonį.

Smūgis į nugarą

Smūgis į nugarą (vok. Dolchstoss) klastingas, netikėtas priešiškas poelgis. Posakio autorius – vokiečių feldmaršalas ir gen. štabo viršininkas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 1847–1934), apibūdinęs taip 1918 m. Vokietijos Lapkričio revoliuciją, privertusią Vokietiją kapituliuoti I pasauliniame kare.

Skrajojantis olandas

Skrajojantis olandas (angl. Flying Dutchman) a) vaiduoklis laivas, plaukiojantis jūroje be įgulos; b) žmogus, didelis kelionių mėgėjas. Posakis kilo iš legendos apie olandų kapitoną, didelės audros metu prisiekusį žūtbūt apiplaukti kyšulį, nors tam sugaištų visą amžinybę. Dievas išgirdęs šiuos žodžius ir nubaudęs jį už išdidumą – kapitonas pasmerktas 1000 metų (kitame variante – iki Paskutiniojo teismo) klajoti po jūras ir niekada nepasiekti kranto. Spėjama, kad legenda atsirado XV–XVI a., didžiųjų geografinių atradimų laikais, o pagrindą jai galėjusi duoti didelė tuometinė olandų konkurencija su kitomis jūrinėmis valstybėmis, taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama, 1469– 1524) ekspedicija į Indiją (1497), kurios metu jis tapo pirmuoju europiečiu, apiplaukusiu Gerosios Vilties ragą Pietų Afrikoje.

Skinti laurus

Skinti laurus – pasiekti didelių laimėjimų, pelnyti pripažinimą, šlovę. Taip pat žr. Laureatas.

Skaldyk ir valdyk!

Skaldyk ir valdyk! (lot. Divide et impera) apie pavaldinių, soc. grupių ar valstybių kiršinimą, kad kiršintojui būtų lengviau jomis manipuliuoti. Manoma, kad toks buvęs sen. Romos vidaus politikos devizas, nors niekur neužrašytas. Pirmasis, pavartojęs šios reikšmės posakį, buvo intrigomis garsėjęs Prancūzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI, 1423–1483), pasakęs diviser pour regner ‘skaldyk, kad valdytum’. Lotynišką posakį išpopuliarinęs prancūzų ekonomistas ir filosofas P. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon, 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybė?“, kurioje jis ironizuoja: „Divide et impera – skaldyk, ir galėsi įsakinėti; skaldyk, ir turtėsi; skaldyk, ir mulkinsi žmones, temdysi jiems protą, tyčiosies iš teisingumo!“.

Sizifo darbas

Sizifo darbas (lot. Labor Sisyphus) beprasmis, nesibaigiantis ir rezultatų neduodantis darbas. Pasak graikų mito, vėjų karaliaus Ajolo sūnus Sizifas, Korinto miesto įkūrėjas, klasta sukaustęs pas jį atėjusį mirties dievą Tanatą, todėl žmonės nustoję mirti ir buvusi pažeista harmonija. Dzeuso įsakymu karo dievas Arėjas Tanatą išlaisvinęs, o Sizifas buvęs nugabentas į mirusiųjų karalystę Hadą, tačiau iš ten jis apgaule ištrūkęs. Už apgavystes Dzeusas Sizifą nubaudęs amžinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turįs ridenti į kalną didžiulį akmenį, tačiau užritintas šis kaskart nurieda atgal į pakalnę. Posakio autoriumi laikomas romėnų poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius, ~50–~15 pr. m. e.) pavartojęs jį savo „Elegijose“.

Sielos šauksmas

Sielos šauksmas – nesuvaidinta stiprių jausmų išraiška. Daugelyje religijų tikima, kad sielai paliekant kūną, per visą pasaulį nuaidi šauksmas, tačiau žmogaus ausis jo nesugebanti išgirsti.

Siamo dvyniai

Siamo dvyniai – a) kuria nors kūno vieta suaugę ar bendrą kūno dalį turintys dvyniai; b) labai panašios išvaizdos žmonės; c) neperskiriami, labai artimi draugai. Siamu iki 1929 m. vadintas dabartinis Tailandas. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimę kinai broliai Čangas (‘kairysis’) ir Engas (‘dešinysis’) Bankeriai (Chang Bunker, Eng Bunker, 1811–1874), suaugę krūtinkauliais, kuriuos jungusi kremzlė. 1829 m. brolius pastebėjo britų komersantas R. Hanteris (Robert Hunter) ir ėmė vežioti po pasaulį kaip mokamą atrakcioną. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu, broliai pelnėsi, rodydami save patys. Gastrolės taip išpopuliarino pavadinimą Siamo dvyniai, kad šis pasidarė bendrinis.

Sėskim ir pakalbėkim!

Sėskim ir pakalbėkim! (lot. Sedentes agamus) kvietimas ką išsiaiškinti ar padiskutuoti sėdint, nes taip esą patogiau. Posakio autorius – romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), pavartojęs jį neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur, sedentes, si videtur, agamus (‘kad kalba geriau klostytųsi, jei tinka, sėdėdami tai darykime’.

Sąžinės kaliniai

Sąžinės kaliniai (angl. Prisoners of conscience) asmenys, nuteisti už politines pažiūras ar religinius įsitikinimus. Posakio autorius – anglų teisininkas P. Benensonas (Peter Benenson, 1921–2005), organizacijos „Amnesty International“ įkūrėjas. Šį posakį jis pavartojo straipsnyje „Užmirštieji kaliniai“, išspausdintame britų laikraštyje The Observer. Straipsnyje P. Benensonas piktinosi dviejų portugalų studentų nuteisimu 7 metams už tai, kad šie pakėlę taurę „už laisvę“. Netrukus šiuo terminu pradėti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinėse šalyse, tarp jų ir Tarybų Sąjungoje.

Savam krašte pranašu nebūsi

Savam krašte pranašu nebūsi (lot. In patria natus non est propheta vocatus) į užsieniečių žodžius ar patarimus atsižvelgiama labiau nei į saviškių. Naujajame Testamente Kristus pasakęs: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“. Vėliau šią tiesą patvirtino pranašo Mahometo išvijimas iš jo gimtosios Mekos 622 m.

Saugoti kaip savo akį

Saugoti kaip savo akį – stropiai ką saugoti ir prižiūrėti. Perfazuotas posakis iš Senojo Testamento: „bet Viešpaties dalis yra jo tauta, Jokūbas yra jo paveldas. Jis rado jį dykumoje – tyruose vaitojančios dykumos. Apglėbė jį, rūpinosi juo, saugojo jį kaip savo akies lėliukę“.

Saliamoniškas sprendimas

Saliamoniškas sprendimas – greitas ir išmintingas problemos sprendimas. Pasak Senojo Testamento, pas žydų karalių Saliamoną kartą atėjusios dvi moterys, kad šis išspręstų ginčą, kuriai iš jų priklausąs kūdikis. Mat jos gimdžiusios beveik vienu metu, tačiau vienos jų kūdikis netrukus nugultas mirė; toji moteris apkaltinusi gyvojo kūdikio motiną vaiko vagyste: esą miręs anos kūdikis, bet ana slapta juos sukeitusi. „Tada karalius tarė: ‘Viena sako: `šis yra mano sūnus – gyvasis`, – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sūnus yra negyvasis, o mano sūnus – gyvasis`’. Karalius tad įsakė: ‘Atneškite man kalaviją’. Atnešus karaliui kalaviją, karalius tarė: ‘Padalykite gyvąjį vaiką į dvi dalis, duokite pusę vienai ir pusę kitai’. Moteris, kurios sūnus buvo gyvasis berniukas, degdama meile savo sūnui, maldavo karaliaus. ‘Prašyčiau, mano viešpatie! – ji šaukė, – duoti jai gyvąjį vaiką! Tik jo neužmuškite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebūna nei mano, nei tavo. Padalykite!’ Tada karalius atsakė: ‘Atiduokite pirmajai gyvąjį berniuką, – jis tarė, – neužmuškite jo! Ji yra jo motina’“.

Rūstybės kekės

Rūstybės kekės – bręstantis konfliktas ar pyktis, kuris gali išsilieti prieš tuos, kas jį išprovokavo. Posakio šaltinis – Naujasis Testamentas: „Ir dar vienas angelas išėjo nuo aukuro, turintis valdžią ugniai. Jis didžiu balsu sušuko turinčiajam aštrų pjautuvą: ‘Paleisk darban savo aštrųjį pjautuvą ir nurink žemės vynmedžio kekes, nes uogos jau prisirpo’. Tada angelas numetė savo pjautuvą žemėn ir nuskynė žemės vynmedį, ir supylė vynuoges į didįjį Dievo rūstybės spaustuvą“.

10 puslapis iš 33« Pirmas...6789101112131415...Paskutinis »