Lietuvos pasieniečių diena

Birželio 29-ą dieną minima Lietuvos pasieniečių diena. 1922 m. sausio 26 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriame buvo įteisinta Pasienio pulko šventė – birželio 29 d. Dabar Pasieniečių diena tapo profesine Lietuvos pasieniečių švente.

Šv. Petras ir Povilas

Birželio 29-ąją yra minima Šv. Petro ir Povilo diena. Šv. Petras ir Povilas – Jėzaus pasekėjai, tą pačią dieną pasmerkti mirti.

Tarptautinė žvejų diena

Birželio 27-oji – Tarptautinė žvejų diena. Ši diena švenčiama nuo 1985 metų. 1984 m. tai buvo nuspręsta Tarptautinėje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje Romoje. Žvejų globėju laikomas šv. Petras, kurio varduvės švenčiamos birželio 29 d.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena. Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų.

Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti

Birželio 26-ąją minima Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti. Ši diena švenčiama nuo 1997 m. Juntinių tautų organizacijos sprendimu, rekomendavus Ekonominei ir socialinei tarnybai. Ši diena minima, siekiant užkirsti kelią prievartai ir sutvirtinti Konvenciją prieš prievartą ir kitus žeminančius veiksmus.

Joninės (Rasos)

Birželio 24 dieną švenčiamos Joninės. Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, nes manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.

Joninių tradicijos ir papročiai

Vasaros saulėgrįžos ar trumpiausios metų nakties diena, buvo dar vadinama: Rasos švente ar Kupole. Per šią šventę buvo sureikšminti apeiginiai ryto rasos ar gydomųjų žolynų rinkimai. Toks žolynų rankiojimas vadinamas kupoliavimu, iš to atsirado ir šventės pavadinimas. Žmonės tikėjo, kad tos dienos, ar jos išvakarėse surinktos gėlės ar kiti žolynai turėjo nepaprastos magiškos galios, gydant ligas, išburiant būsimojo gyvenimo sėkmę ir atneša žmogui laimę. Iš tų žolynų pindavo vainikus ir juos dėdavosi ant galvos, puošdavo kartis, kurias statydavo kieme ar prie vartų. Per šią šventę merginos burdavosi savo ateitį, pindavo rūtų vainikus, ir mėtydavo ant karties, jei užkibdavo, tai bus joms sėkmingi metai.

Lietuvoje buvo paplitęs paprotys per Jonines su valtelėmis išpuoštomis gėlėmis ir vainikais plaukioti upėse ir ežeruose, tai simbolizavo tarsi plaukiančią saulę. Buvo tikima, kad Joninių naktį galima rasti daiktų turinčių gydomųjų galių. Žmonės tikėjo, kad skruzdės iš savo skruzdėlyno išnešančios vėdintis vadinamąjį Kodylą, kuris esąs baltos spalvos ir panašus į bičių korį. Jį sunku rasti, nes jis vėdinamas vieną sekundę, o kas rasdavo, tas išgydydavo visas ligas.

Buvo tikima, kad galima rasti miške žydintį papartį, kuris žydi labai trumpai. Nuėjus į mišką reikėjo laukti ir neišsigąsti visokių magiškų baisybių kol sužydės paparčio žiedas. Kam pavykdavo rasti, tas įgydavo visažinystės galių, būdavo labai laimingas. Nuo XVIII–XIX a. šios kalendorinės šventės pagrindinis akcentas – laužų kūrenimas. Buvo manoma, kad šią naktį laužai atstos saulę ir atbaidys piktąsias jėgas nuo žmogaus.

Rasos šventės apeiginis laužas būdavo kuriamas švaria, nauja, nesuteršta šventa ugnimi, kuri buvo gaunama trinant vieno medžio gabalėlį į kitą, arba įskeliant ją iš titnago. Laužams parinkdavo pačią gražiausią apylinkėse vietą, paprastai ant kalnelio prie ežerų ir paupiuose. Prie tokių laužų žmonės, ypač jaunimas, praleisdavo laiką iki pirmųjų gaidžių ar net saulės patekėjimo. Buvo šokinėjama per laužą, dainuojama, žaidžiami žaidimai, supamasi ant supynių. Vyrai eidavo imtynių, lenktyniavo arkliais, nes buvo manoma, kad pagerins savo sveikatą, pasisems jėgų sunkiems darbams. Joninių kaip ir kitų švenčių apeigos buvo persunktos sakrališkumu, simbolika, magija ir burtais. Vainikus degindavo, kad javai nebūtų žolėti, o šiuos pelenus išbarstydavo ant laukų, kad apsaugotų derlių nuo stichinių gamtos jėgų.

Birželio sukilimo diena

Birželio 23-ąją minima Birželio sukilimo diena. 1941 m. birželio 22-28 d. vyko ginkluotas lietuvių sukilimas prieš raudonuosius okupantus. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. Deklaracija paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

Tarptautinė olimpinė diena

Kasmet birželio 23-ąją minima Tarptautinė olimpinė diena. Ši diena pasirinkta todėl, kad 1894 m. šią dieną buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas. Jo iniciatorius – Pjeras de Kubertenas, pasiūlęs atgaivinti Olimpines žaidynes.

Vasaros saulėgrįža

Birželio 22–ąją Žemėje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis metuose. Saulė pasiekia didžiausią aukštį. Bemaž savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai vadinamasis vasarvidis. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams – su Joninių švente.

Pasaulinė pabėgėlių diena

Birželio 20-oji buvo paskelbta Pasaulinė pabėgėlių diena. Ši diena sutampa ir su Afrikos pabėgėlių diena.

Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena

1994 m. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 17-ąją Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena. Šiais metais priimta kovos su sausromis konvencija. Diena skirta informuoti visuomenę apie sausros padarinius ir padėti kitoms tautoms kovoti su šia problema.

Okupacijos ir genocido diena

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. 1941 m. birželio mėnesį prasidėjo lietuvių trėmimas į Rusijos gilumą. Ištremta apie 132 000 žmonių, tremtyje žuvo apie 28 000. Tad birželio 15-oji, diena, kai Lietuva buvo okupuota, paskelbta Okupacijos ir genocido (masinio tautos naikinimo) diena.

Alytaus miesto diena

Birželio 15 d. Alytus švenčia savo gimtadienį. Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Jau 1387 metų dokumente jis vadinamas miesteliu. 1581 metais birželio 15 d. Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo teises, nuo tos akimirkos Alytus oficialiai tapo miestu.

Gedulo ir vilties diena

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

Tarptautinė blogerių diena

Birželio 14 d. yra minima Tarptautinė blogerių diena. „Blogeriu“ interneto žargonu vadinamas žmogus, rašantis „blogą“. „Blogas“ (iš anglų „blog“) – interneto puslapis, kuriame vienas nepriklausomas žmogus ar jų grupė dalijasi savo mintimis įvairiomis temomis ar tiesiog rašo savo dienoraštį. Tarptautinė blogerių diena – tarsi blogerių (tinklaraštininkų) profesinė šventė.

1 puslapis iš 212